Balsvosios galtonijos (Galtonia candicans) dar vadinamos Afrikos hiacintais. Balsvosios galtonijos – daugiamečiai, svogūniniai, 100-120 cm aukščio augalai. Lapai sodriai žali, iki 90 cm ilgio, platūs, kuokštuose po 6-8, panašūs į hiacintų. Žiedai balti, su šviesiai gelsvu apnašu, 6 cm ilgio, 3 cm skersmens, varpelio formos, kvapūs, susitelkę ilgame žiedyne. Žydi rugsėjo mėnesį. Žalsvosios galtonijos (Galtonia princeps) užauga iki 100 cm aukščio. Žiedai […]
Valgomoji kolokazija (Colocasia esculenta) – aroninių šeimos augalai. Pietryčių Azijoje jas augina dėl krakmolingų gumbų. Mūsų krašte irgi galima užsiauginti žiemos soduose ar oranžerijose. Kolokazijos – įspūdingi tropiniai augalai. Jų lapai primena dramblio ausis – 70 cm ilgio, 50 cm pločio, ovalūs pakraščiuose šiek tiek banguoti, odiški, šviesiai žali, Kolokazijos auga drėgnose kalnų papėdėse, užauga iki metro aukščio. Valgomosios kolokazijos –
Ruošiantis turėti eglių gyvatvorę – laibų, ištįsusių sodinukų nepirkite (ne aukščiausią eglę planuojate išauginti), o jei nėra iš ko rinktis, nugnybkite viršutinius pumpurus ar visą viršūnėlę- lėčiau augs, labiau šakosis. Pervežamų sodinukų šaknis uždenkite drėgnais šiaudais, samanomis ar durpėmis. Vos valandą palaikytų „basų” beveik trečdalis neprigis. Žemę eglių gyvatvorei supurenkite 40 cm gyliu. Jei dirva nederlinga, iškaskite griovelį ir pripilkite perpuvusio komposto.
Kūčios – šventė, per kurią išsivaduojama iš tamsiojo meto ir žengiama šviesos link. Ši šventė tapatinama su kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčios -tai ir šeimos santarvės diena. Net jei per metus buvo pykčių, prieš Kūčias visi susitaikydavo. Seniau šią dieną nieko nevalgydavo, tik pasirodžius Vakarinei žvaigždei sėsdavo vakarieniauti. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno buvo skiriama ypač didelė reikšme. Per vakarienę patiekdavo ne
Pačiam vasaros gražume, žiedais vainikuotos, dainomis nuskamba Joninės. Per šią šventę vienas iš svarbių elementų yra kupolės medis. Nesvarbu, kokios jis rūšies, svarbiausia – kad būtų su atsikišusiomis šakomis, ant kurių galėtų užkibti merginų per petį sviedžiamas vainikas. Iš kelinto karto sviedžiamas užkibs, po tiek metų ir ištekės. Medis puošiamas įvairiais žolynais, nes visi jie šią dieną turi stebuklingų galių. Lietuvoje
Pirmąjį sekmadienį po Sekminių Katalikų Bažnyčia mini Šv. Trejybės šventę. Kai kuriose Lietuvos bažnyčiose tą dieną vyksta atlaidai, tad ir liaudies kalendoriuje ši diena prisimenama. Ketvirtadienį po Šv. Trejybės iškilmingai švenčiama Šv. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, vadinama Devintinėmis, Dievo Kūno švente, Žemaitijoje – Vainikais. Į Katalikų Bažnyčios liturgiją šventė įvesta XIII amžiuje. Ji yra paskutinė iš kilnojamųjų kalendoriaus švenčių.
Daugelis savo sode augina serbentų, agrastų, aviečių ar šilauogių krūmelius. Norėdami mėgautis skaniomis uogomis, privalote tinkamai prižiūrėti šiuos uogakrūmius, tai yra tinkamai genėti. Vienu iš svarbiausių darbų sode yra genėjimas, uogų krūmelius galima genėti tiek rudenį, tiek pavasarį, tiek vasarą, nuskynus derlių. Aviečių genėjimas atliekamas rudenį, pavasarį ir vasaros metu. Jauni aviečių stiebai trumpinami iki 20 cm aukščio. Gegužės pradžioje paliekama
Slyvų vaisgraužiai – ypač pavojingi kaulavaisinių vaismedžių kenkėjai. Kai kuriais metais vaisgraužiai pažeidžia net 80-90 proc. slyvų vaisių. Kenkėjų pažeistos žalios slyvos negali normaliai vystytis, todėl masiškai krenta, o prinokę ir šių kenkėjų pažeisti vaisiai nėra tinkami vartoti. • Kovodami su slyvų vaisgraužiais, vasarą kas 10 dienų purenkite dirvožemį vaismedžių šakų vainiko plote, kai šių kenkėjų vikšrai žemėje tampa lėliukėmis. •
