Greitai augančios ir pavasarį bei vasarą žydinčios gėlės sunyksta peržydėjusios pirmaisiais ar antraisiais metais. Todėl jos sėjamos ar sodinamos kasmet. Daugelis gėlių rūšių dauginasi pačios. Tokios gėlės ne tik puošia, bet ir maloniai kvepia. Tai leukonijos, kvapusis tabakas, flioksai bei kvapieji pelėžirniai. Vienmetės vasarinės gėlės sėjamos tiesiai į lysvę Daugelį vienmečių vasarinių gėlių galite be […]
Svogūniniai augalai – pirmieji pavasario pranašai. Daugelis jų rūšių dauginasi savaime, todėl kasmet jų gausėja. Pirkdami atidžiai apžiūrėkite svogūnėlius bei gumbus – jie turi būti sveiki. Juose negali būti patamsėjusių ar grybelio pažeistų lopinėlių; čiupinėdami juos, turite pajusti, jog jie yra tvirti ir stangrūs. Nei svogūnėlių, nei gumbų nepirkite atsargai. Visuomet jų įsigykite tik tiek,
Neužterštoje dirvoje išauga sveiki augalai. Vis dėlto juos kartais ima pulti kenkėjai ar ligos. Augalui, kaip ir žmogui, geriausias vaistas – profilaktika. Taigi stiprinkite savo augalų apsaugines galias, kovokite su kenkėjais.
Kad augalai gerai tarptų, vien derlingos dirvos nepakaks. Reikia tinkamai suderinti augalus ir sėjomainą. Kad nenualintumėte dirvos, augalus sėkite ir sodinkite tam tikra tvarka, parinkdami tinkamas rūšis.
Prieš vasarinių gėlių sodinimą gegužės mėnesį ar vasarą bei rudenį nuėmus pirmąjį daržovių derlių dalis žemės dirvonuoja. Kad duotų daugiau naudos kitais metais, tokius plotus galime užsėti sideralinėms trąšoms skirtais augalais. Jie dar vadinami žaliosiomis trąšomis. Parduotuvėse tikrai yra iš ko rinktis. Tokie augalai labai pagerina dirvos kokybę.
Nedirbama dirva labai greitai džiūsta, o jos paviršius ima dumblėti jau po pirmo stipraus lietaus. Šią bėdą sode padės įveikti mulčiaus sluoksnis: jis ne tik saugos dirvos paviršių, bet ir padės sulaikyti drėgmę, susidaryti humusui ir neleis vešėti daugumai piktžolių. Lysvių paviršiaus beveik nebereikės purenti kauptuku. Tai itin palanku daugiamečiams šaknų giliai ne-leidžiantiems augalams, pavyzdžiui,
Komposte yra ne tik svarbiausių maisto, bet ir mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Lemiamą įtaką dirvos kokybei turi ne tik sliekai, vabzdžiai bei kiti atliekų perdirbėjai, bet ir komposte gyvenantys mažučiai gyvi padarėliai, jame esančias organines medžiagas verčiantys augalams tinkančiomis maisto medžiagomis. Patekę į viršutinį dirvos sluoksnį, kuriame gausu humuso, jie tęsia savo naudingą veiklą. Be
Maisto medžiagas augalai gali pasisavinti šaknimis, tačiau kai kada šią funkciją atlieka ir lapai. Maisto medžiagos turi būti ne tik ištirpusios vandenyje, bet ir turėti tam tikrą cheminę struktūrą. Augalams reikia daug azoto (nitratų ar amonio druskų), fosforo (fosfatų), taip pat kalio, magnio bei kalcio. Dėl to šie elementai vadinami pagrindinėmis maisto medžiagomis. Mikroelementų –
