Šilokas (Sedum) Iš 600 šio augio rūšių kambaryje auginti pirmiausiai pradėta Sedum morganianum, Morgano šiloką, itin patraukliai atrodantį kabančiuose gėliapuodžiuose. 50 cm ir ilgesni jo ūgliai tankiai apaugę pilkšvu apnašu padengtais apvaliais mėsingais lapeliais, kurie (kaip ir kitų rūšių) nukrinta vos juos palietus. Tiesiai auga Sedum rubrotinctum, kurio lapai saulėje nusidažo raudonai. Labai plačiai žinoma […]
Viksvameldis (Scirpus cernuus) Šiltuose kraštuose, gaudamas pakankamai šviesos, užauga vos 20 cm aukščio. Tik šešėlyje viksvameldžio ūgliai ištįsta ir švelniai nulinksta žemyn, todėl jis itin dailiai atrodo kabančiame gėliapuodyje. Ištisus metus plonų jo ūglių galuose kraunasi smulkūs varpos pavidalo žiedai. Šeima: Cyperaceae, viksviniai. Tėvynė: Viduržemio jūros kraštai, atogrąžos ir vidutinės atogrąžos. Geriausiai auga: Šviesioje, pusiau
Šeflera (Schefflera) Savo tėvynėje ji auga kaip krūmas arba medis. Kambaryje dažniausiai auginamos dvi rūšys: Schefflera arboricola ir Schefflera actinophylla, kurios naujesnis, dabar vartojamas botaninis pavadinimas yra Brassaia actinophylla. Ir vienos, ir kitos lapai yra pirštėti, tik Schefflera arboricola mažesni, siauresni ir kartais būna dryžuoti, o Brassaia lapai didesni, turi apie 30 cm ilgio kotus
Ūsuotoji uolaskėlė (Saxifraga stolonifera) Šis daugiametis augalas leidžia ilgus, laibus, svyrančius ūglius, todėl gražiausiai atrodo pakabintas. Grynos rūšies pusiau apvalūs inkstiški lapai yra plaukuoti, viršutinė jų pusė tamsiai žalia su pilkšvais dryžiais, o apatinė — violetinės spalvos. Veislė ‘Tricolor’ (“Trispalvė’) — žaliai, baltai ir rausvai margais lapais. Stiebai auga iš skrotelės. Apie 60 cm ilgio
Trijuostė sansevjera (Sansevieria trifasciata) Sansevjera į Europą atkeliavo ir buvo pradėta auginti kambaryje dar 1770 metais Austrijoje, bet ir šiandien tebėra labai populiari — greičiausiai dėl itin nereiklaus būdo ir neįtikėtino atsparumo. Matyt kaip tik dėl šių savybių liaudyje ją imta vadinti “uošvės liežuviu”, o “į sansevjeros vardą ji gavo pagal kunigaikštį fon Sansevjerą (von
Kaplamstis (Rhoicissus capensis) Kaplamstis yra gajus ir vešlus laipiojantis augalas, todėl jam reikalingi tvirti pastoliai. Jo 18 cm pločio širdiškų blizgančių lapų apačią dengia rausvi plaukučiai, o sumedėję ūgliai taip pat plaukuoti. Viduržemio jūros kraštuose jis sodria žaluma apraizgo stogines, balkonus ir galerijas. Beje, jam užtenka vos 5°C , todėl jis puikiai tinka nešildomiems žiemos
Rėjus (Rhoeo spathacea) Rėjus be žiedų iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dracena ar bromelija. Tik birželio — liepos mėnesiais, pasirodžius mažiems žiedeliams, tampa aišku, kad tai nei viena, nei kita. Švelnūs, balti žiedai išsidėstę luoto pavidalo pažiedlapiuose — prie pat jų ašies, tiesiog prie stiebo. Rhoeo spathacea — vienintelė šios šeimos rūšis. Labiausiai paplitusi ‘Vittata’
Radermachera sinica Tai vienas iš naujesnių kambarinių augalų, dėl savo puošnių plunksniškų lapų per trumpų laiką tapęs gėlininkų numylėtiniu. Jis pavadintas anglų gamtininko Radermacherio (Radermacher) vardu. Savo tėvynėje auga kaipvisžalis mažas medelis ir žydi sieros geltonumo dideliais varpelio pavidalo žiedais. Laikomas kambaryje nežydi, erdviame gėliapuodyje užauga iki 1,5 m aukščio. Nereiklus, tačiau negali pakęsti rūkalų
