Viksvameldis

Viksvameldis (Scirpus cernuus)

Šiltuose kraštuose, gaudamas pakankamai šviesos, užauga vos 20 cm aukščio. Tik šešėlyje viksvameldžio ūgliai ištįsta ir švelniai nulinksta žemyn, todėl jis itin dailiai atrodo kabančiame gėliapuodyje. Ištisus metus plonų jo ūglių galuose kraunasi smulkūs varpos pavidalo žiedai.
Šeima: Cyperaceae, viksviniai.

Tėvynė: Viduržemio jūros kraštai, atogrąžos ir vidutinės atogrąžos.

Geriausiai auga: Šviesioje, pusiau ūksmingoje, visus metus šiltoje patalpoje be tiesioginių saulės spindulių.

Laistymas, tręšimas: Lieti gausiai, mėgsta, kad padėkle nuolat būtų šiek tiek vandens. Kovo — rupgjūčio mėnesiais kas dvi savaites po truputį patręšti.

Kiti priežiūros ypatumai: Šildomoje gyvenamoje patalpoje nuolat drėkinti orą, kiekvieną pavasarį persodinti į T, TKS 2 arba gėlių žemę su ketvirtadaliu smėlio.

Dauginimas: Sėklomis arba kero dalimis (persodinti pavasarį).

Kenkėjai, ligos: Jei per sausas oras arba dirva, ima džiūti viršūnės, puola amarai. Dėmesio:šis augalas labai jautrus herbicidams.

Patarimas: Viksvameldis puikiai tinka auginti terariumuose arba vandens soduose, tačiau ne visa šio augalo žemė turi būti vandenyje.

-

Leave a Reply