Trijuostė sansevjera (Sansevieria trifasciata)
Sansevjera į Europą atkeliavo ir buvo pradėta auginti kambaryje dar 1770 metais Austrijoje, bet ir šiandien tebėra labai populiari — greičiausiai dėl itin nereiklaus būdo ir neįtikėtino atsparumo. Matyt kaip tik dėl šių savybių liaudyje ją imta vadinti “uošvės liežuviu”, o “į sansevjeros vardą ji gavo pagal kunigaikštį fon Sansevjerą (von Sansevierio). Iš 70 žinomų šio augalo rūšių soduose ir kambaryje auginama Sansevieria trifasciata. Yra aukštaūgių veislių metro ilgio stačiai aukštyn augančiais lapais, yra žemų, pavyzdžiui, ‘Laurentii’ (‘Laurentijaus’) veislė geltonkraščiais lapais, yra skrotelėmis
augančių, pavyzdžiui, ‘Golden Hahnii’ (“Auksinė*) — geltonai ir ‘Silver Hahnii’ (“Sidabrinė*) — baltai ruožuotais lapais, Sansevjeros turi labai stiprius ir stangrius šakniastiebius, kurie kartais taip smarkiai auga, kad suskaldo gėliapuodžius.
Šeima: Agavaceae, agaviniai.
Tėvynė: Vakarų Afrikos atogrąžos.
Geriausiai auga: Saulėtoje, pusiau ūksmingoje, visus metus šiltoje (ne vėsesnėje kaip 15°C) patalpoje.
Laistymas, tręšimas: Lieti saikingai, visuomet leisti žemei pradžiūti. Nebijo kieto vandens. Kovo — rugpjūčio mėnesiais retsykiais patręšti gėlių arba kaktasų trąšomis.
Kiti priežiūros ypatumai: Kasmet persodinti į negilius plačius indus (dėl šakniastiebių) su T arba gėlių žeme.
Dauginimas: Dalimis, šoninėmis atžalomis arba lapų auginiais, bet šiuo būdu padaugintos margalapės rūšys išleidžia vien žalias atžalas!
Kenkėjai, ligos: Retai, nebent smarkiai perliejus.
Patarimas: visų rūšių sansevjerų žiedai nuostabiai kvapūs.