Viksvinis ajeras (Acorus gramineus)
Tai pelkių augalas, panašusį žolę (apie tai sako ir lotyniškas jo pavadinimas gramineus = žolinis), priklausantis tai pačiai šeimai kaip ir monstera arba filodendras ir giminingas Acorus calamus (baliniam ajerui), nuo seno žinomam vaistiniam augalui. Gėlių parduotuvėse būna baltai ir geltonai dryžuotų veislių maždaug 50 cm ilgio smailiais lapais — ‘Argenteostriatus’ (“Sidabrajuostis’) ir ‘Aureovariegatus’ (‘Auksadryžis’).
Ypač graži veislė ‘Pusillus’ (‘Mažutėlis’), patalpoje užauganti vos 10 cm aukščio. Visos jos turi šliaužiantį šakniastiebį ir labai tinka mažiems ir dideliems vandens arba žiemos sodams.
Šeima: Araceae, ajeriniai.
Tėvynė: Japonija, Kinija, Tailandas, Indija.
Geriausiai auga: Šviesioje ar pusiau ūksmingoje, jokiu būdu ne saulėtoje, gerai vėdinamoje, žiemų vėsesnėje (iki 0°C arba, jei įmanoma, ne šiltesnėje kaip 16°C) patalpoje. Mėgsta gryną vasaros orą šviesioje, drėgnoje ir vėsioje vietoje — labiausiai patiktų pelkėta sodo tvenkinio pakrantė. Gėliapuodį galima tiesiog įleisti į vandenį, o rudenį ištraukti.
Laistymas, tręšimas: Vandens negailėti — juk tai pelkių augalas! Viksvinis ajeras niekada neturi išdžiūti. Geriausiai gėliapuodį įstatyti į vandens pripildytą padėklą. Nuo pavasario iki rudens tręšti kas 14 dienų, žiemą — kas 6 -8 savaites.
Kiti priežiūros ypatumui: Jei reikia, pavasarį persodinti į TKS 2 žemę.
Dauginimas: Šakniastiebio dalimis pavasari.
Kenkėjai, ligos: Kartais puola voratinklinės erkės bei tripsai, žiemą laikomas per šiltoje ir sausoje vietoje ima džiūti, menkai auga.