Kambarinių gėlių priežūra, sodinimas, dauginimas.
Japoninis ožekšnis (Euonymus japonicus) Ožekšnis (Euonymus europaea), žiemai atspari Euonymus genties rūšis — pas mus gerai žinomas ir vertinamas sodo augalas. Kambaryje arba vėsiame žiemos sode tinki auginti tik japoninė rūšis – Euonymus japonica, tėvynėje užauganti iki 8 m aukščio, o pas mus, gėliapuodyje arba kubile — tik apie 1 m, nors kartais ir daugiau. […]
Skindapas (Epipremnum pinnatum) Skindapas užaugina iki 10 m ilgio ūglius. Itin dailiai atrodo pakabinamuose gėliapuodžiuose, gražiai apraizgo sienas bei pertvaras. Parduodama beveik vien tik veislė ‘Aureum’ (‘Auksaspalvis’). Jaunų augalų lapai girdiški, gelsvai išmarginti, senesnių — gerokai didesni ir gali sutrūkinėti. Kartais šis augalas dar vadinamas senuoju savo vardu Scindapsus. Šeima: Araceae, ajeriniai. Tėvynė: Saliamono salos Ramiajame
Dracena (Dracaena) Augalo pavadinimas Dracaena yra kilęs iš romanizuotos senovės graikų kalbos žodžio “drakaina” – drakonas moteris, drakonė. Nore savaime augančios ir senesnės dracenos labai panašios į palmes, tačiau su šia augalų šeima jos visai negiminingos, kaip ir juka (Yucca). Tiesa, dracena dažnai painiojama su kordilina. Labiausiai jos skiriasi šaknimis: dracenų šaknys oranžiškai geltonos ir lygios,
Dizigoteka (Dyzygotheca) Savaime auga kaip visžaliai krūmai arba maži medžiai. Dizygotheca elegantissima — kaip sako ir jos botaninis rūšies pavadinimas — itin puošnus augalas. Paprastai jis turi tik vieną stiebą ir gali užaugti beveik iki 2 m aukščio. 7-11 siaurų ilgų pavienių lapelių prisegti kaip rankos pirštai prie plono stiebo. Jauni jie būna rausvi ir
Difenbachija (Dieffenbachia) Difenbachija — bene mėgstamiausias selekcininkų augalas. Labiausiai paplitusios veislės: Dieffenbachia amoena ‘Tropic Snow’ (“Atogrąžų sniegas’) — dideliais (60 cm ilgio) gelsvai baltais lapais, Dieffenbachia bowmannii ‘Camilla’ (“Kamilė”) — 75 cm ilgio šviesiai žaliai išmargintais lapais, mažaūgės Dieffenbachia maculata veislės – baltmargiais lapais. Ypač išsiskiria iš kitų veislės, kurių lapai balti su žaliais kraštais.
Viksvuolė (Cyperus) Viksvuolės savaime auga drėgnoje pelkių žemėje, todėl ir kambaryje būdamos mėgsta drėgmę. Daugumai veislių būdingos skėčio pavidalo lapų skrotelės. Maži neryškūs skėtiški žiedai žydi beveik visus metus. Yra apie 600 viksvuolės rūšių, iš kurių kaip kambariniai augalai labiausiai paplitusios šios: •Cyperus atiernifolius, jo baltai marga veislė ‘ Variegatus’ porūšė SSP. Flabeliformis, Cyperus albostriatus, Cyperus
Cikas (Cycas revoluta) Tai vienas iš seniausių augalų Žemėje. Į jaunas palmes jis panašus tik savo išore. Iš tiesų jis auga labai ilgai — kas vieneri ar dveji metai susiformuoja naujas lapų vainikas, todėl dideli egzemplioriai parduodami pagal centimetrus ir kartais gali.kainuoti tiek pat, kiek ir nedidelis automobilis. Odiški lapai, panašūs į vėduokles, auga iš
Kiparisas (Cupressus macrocarpa) Kiparisą, neatsparų Šalčiams spygliuotį medį iš Kalifornijos, pas mus greitai pamėgo gėlininkai. Šį visžalį augalą galima karpyti ir suformuoti kokį tik nori vainiką. Beje, kiparisus karpyti būtina, nes jie auga labai sparčiai ir negražiai ištįsta. Parduotuvėse dažniausiai galima įsigyti ‘Goldcrest’ (‘Auksakartis’) veislę, kuriai būdingi auksaspalviai spygliai. Šeima: Cupressaceae, kiparisiniaL Tėvynė: Pietų Kalifornija.
