Viskas apie daržą.
Lapinė (pjaunamoji) salota Ši salotų veislė nesuka gūžių, jų lapai auga stačiai. Daugiausia jas tinka auginti kaip ankstyvąsias daržoves. Poreikiai Kaip ir kitų salotų, tačiau pakenčia ir pavėsį. Auginimas Sėjama nuo kovo mėnesio kas savaitę, tiesiai į dirvą; atstumas tarp eilių – 15 cm. Daigus būtina išretinti. Vasarą šios salotos sparčiai užaugina žiedynkotį. Jas galima sėti ir rugsėjo mėnesį, tačiau vegetacijos eiga priklauso nuo […]
Gūžinės salotos Jos panašios į paprastąsias gūžinės salotas, tik suka didesnes ir tvirtesnes gūžes, be to, jų lapai yra šiek tiek kietesni, todėl vokiškai jos ir vadinamos “Eissalat” (ledinės salotos) arba “Krachsalat” (traškiosios salotos). Poreikiai Tokie pat kaip ir gūžinių salotų. Auginimas Kadangi šioms salotoms nesvarbu dienos trukmė ir jos nėra labai linkusios žydėti, nepriklausomai nuo veislės sėjamos ar sodinamos tiesiai į dirvą
Gūžinės sėjamosios salotos (Lactuca sativa var. capitata) Šias tradicines salotas galima auginti nuo pavasario iki rudens, tačiau būtina teisingai pasirinkti veisle, nes ankstyvosios arba rudeninės veislės greit išaugina žiedynstiebius, t.y.. pradeda žydėti. Poreikiai Gūžinės salotos veši visuose geruose, puveninguose, laidžiuose, bet nerūgščiuose dirvožemiuose, saulėtose vietose; pavėsyje salotos blogai formuoja gūžes. Dėl trumpo vegetacijos periodo jos saikingai naudoja maisto medžiagas. Paprastai gūžinės salotas pakanka patręšti
Žemuoginė erkutė pažeidžia lapus, ypač jaunus. Lapai susisuka, įgauna gelsvą riebalinį atspalvį, kereliai mažėja, uogos smulkėja. Erkutės ypač greitai dauginasi esant drėgniems orams. Apsaugos priemonės. Geriausiai purkšti karbofoso tirpalu (10-yje l 30 °C vandens ištirpinami 3 šaukštai karbofoso). Purškiama (paskutinį kartą nuskynus uogas) visą lysvę po 3 l/m2. Po to lysvė 2-3 vai. uždengiama plėvele.
Baltoji, pilkoji ir rudoji žemuogių dėmėtligė. Dėmės atsiranda vasarą ir ypač rudenį – lapai paruduoja ir nukrinta. Apsaugos priemonės. Purškiama vario oksichloridu (10-iai l vandens imamas 1 šaukštas vario oksichlorido ir 1 šaukštas skysto muilo). Purškiama anksti pavasarį ir rudenį nuskynus uogas.
Ligą sukelia gumbuose apsigyvenusios bakterijos, kai jie pažeidžiami šalnų arba saulės spindulių. Bulvės greitai supūva, tamsėja, skleidžia nemalonų kvapą. Liga greitai plinta laikant bulves aukštoje temperatūroje (20-25 °C). Apsaugos priemonės. Sumažinti temperatūrą sandėliuose. Išrinkti visas sergančias bulves, likusias apibarstyti pelenais, šalia pastatyti dėžes su negesintomis kalkėmis drėgnumui sumažinti, vėdinti patalpas.
Sausasis puvinys (fomozė). Ant gumbų atsiranda tamsios dėmės, žievė po dėmėmis susiraukšlėja, paviršiuje susidaro mažos rausvos, baltos, žalsvos pagalvėlės. Ypač greitai liga plinta aukštoje temperatūroje. Kartais gumbas sukietėja lyg akmuo. Apsaugos priemonės. Norint bulves apsaugoti nuo sausojo puvinio, būtina jas saugoti nuo mechaninių pažeidimų.
Ligą platina bakterijos. Ligos požymiai: nuvysta lapai, stiebai, perpjautame gumbe matomos gelsvos spalvos užkrėstos vietos, kurios vėliau sudaro ištisinį puvėsių žiedą. Gelsva spalva papilkėja, gumbų minkštimas patamsėja. Ši liga greitai plinta bulves kasant lietingą dieną. Apsaugos priemonės. Būtina sodinti sveikus, sudaigintus gumbus, sergančius kerus išrauti, o jų augimo vietą dezinfekuoti vario sulfato tirpalu (100 g
