Daržas

Viskas apie daržą.

Juodligė

Juodligė – grybinis susirgimas, atsirandantis, svogūnus laikant aukštoje temperatūroje. Sudžiūsta pažeistų svogūnų viršutiniai sultingi lukštai, o sėjinukai ir česnakai visiškai sudžiūsta. Šia liga suserga nesubrendę ir nepakankamai išdžiovinti svogūnai bei česnakai. Apsaugos priemonės. Svogūnai ir česnakai gerai išdžiovinami ir tinkamai laikomi. Jeigu laikant svogūnus atsiranda ligos požymių, svogūnai dar kartą džiovinami ir apibarstomi kreidos miltais.

Svogūnų ir česnakų rūdys

Svogūnų ir česnakų rūdys – grybinis susirgimas, pažeidžiantis laiškus. Ant jų atsiranda šviesiai žalios, truputį pakilusios pagalvėlės, kurios vėliau pajuoduoja. Virusas išlieka augalų liekanose ir daugiamečiuose svogūnėliuose. Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis, sėjinukų kaitinimas prieš paliekant juos žiemai. Prieš sodinimą sėjinukai taip pat kaitinami. Augant svogūnų laiškams, profilaktiškai jie purškiami vario sulfato tirpalu (10-iai l vandens …

Svogūnų ir česnakų rūdys Read More »

Kiniškasis arbatmedis

Kiniškasis arbatmedis (Thea sinensis L.) – arbatmedžių šeimos nuolat žaliuojantis krūmas arba nedidelis medis. Arbatmedžio šakos – nutolusios viena nuo kitos, jų lapai ovalūs, dantyti, o žiedai – balti su gelsvu ar šiek tiek rožiniu atspalviu bei maloniai kvepia. Arbatmedžiai žydi nuo rugpjūčio mėnesio iki šalnų, o dera spalio-gruodžio  mėnesiais. Kultūrinio arbatmedžio tėvynė – kinija. Arbatmedžio lapuose yra daug (nuo 9 iki 35%) rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, …

Kiniškasis arbatmedis Read More »

Kekerinis svogūnų puvinys

Kekerinis svogūnų puvinys – grybinis susirgimas. Apie svogūnėlio kaklelį pasirodo pilkos, įspaustos dėmės, kurios vėliau, laikant svogūnus ilgesnį laiką, pažeidžia lukštą ir dugnelį. Grybas išlieka svogūnėliuose, dirvožemyje ir augalų liekanose iki kitų metų. Apsaugos priemonės. Svogūnai nuimami sausą saulėtą dieną ir džiovinami lauke 12 dienų 25-26 °C temperatūroje, 3 dienas – 30-35 °C temperatūroje, po …

Kekerinis svogūnų puvinys Read More »

Agurkų kekerinis puvinys darže

Ant agurkų stiebų atsiranda slidžios pilkos dėmės, ypač lapų pažastyse. Liga plinta esant vėsioms naktims, laistant šaltu vandeniu, esant labai tankiems lapams ir blogam vėdinimui.Kai augalai labai sutankėja, atsiranda daug vyriškųjų žiedų. Kiekvieno lapo pažastyje jų būna 10-15, po kelių dienų jie nuvysta ir supūsta, pažeisdami sveikus stiebus. Norit išvengti kekerinio puvinio, reikia prižiūrėti, kad …

Agurkų kekerinis puvinys darže Read More »

Agurkų rudoji dėmėtligė

Agurkų rudoji dėmėtligė plinta laistant šaltu vandeniu, kai laistoma ne tik žemė, bet vanduo pilamas ir ant augalų lapų, esant žemai – 11-13 °C – temperatūrai ir pučiant skersvėjui. Ligos sukėlėjai išlieka blogai dezinfekuotame dirvožemyje ir per 6-8 dienas gali sunaikinti ir vaisius, ir augalą. Apsaugos priemonės. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams 5-6 dienas augalai nelaistomi. …

Agurkų rudoji dėmėtligė Read More »

Agurkų šaknų puvinys darže

Šaknų puvinys plinta dirvožemyje, kur jau buvo auginami agurkai, taip pat augalus laistant šaltu vandeniu ir labai atvėsus dirvai. Puvinys dažnai atsiranda per giliai pasodinus daigus arba juos papildomai apkaupiant. Ligos požymiai: prieš derėjimą arba derėjimo metu agurkų lapai pradeda vysti. Ypač tai pastebima po ilgai trunkančio apsiniaukusio oro. Atkasus žemę nuo augalų, galima pamatyti, …

Agurkų šaknų puvinys darže Read More »

agurkų miltligė

Agurkų miltligė

Agurkų miltligė (Erysiphe cichoracearum) Šis grybas parazituoja apie 230 skirtingų augalų rūšių, iš daržovių agurkus, arbūzus, salotas. Miltlige yra labai išplitusi, dažna agurkų liga. Lietuvoje  nuo jos labiausiai nukenčia šiltnamiuose auginami agurkai. Miltlige dažniausiai serga jau derantys augalai, nors gali sirgti bet kurio amžiaus. Šiltnamiuose anksčiausiai suserga labiau saulės apšviečiami ir turintys daugiau galimybių apvysti …

Agurkų miltligė Read More »

Scroll to Top