Viskas apie daržą.
Virusinės ligos: susisukę ir raukšlėti gelsvai žali lapai, augalai lėčiau auga, dažnai visiškai žūva, gumbai maži, išsigimę, jų mažai. Apsaugos priemonės. Pastebėjus pažeistus augalus, jie išraunami, sudeginami, nes virusines ligas sveikiems augalams perduoda čiulpiantys ir graužiantys vabzdžiai. Ligos plinta per augalų sultis, todėl būtina naikinti kenkėjus, ypač amarus ir kolorado vabalus. Patikimiausia priemonė – sveika […]
Bakterinis susirgimas, prasidedantis nuo šaknų ir apimantis apatines stiebų dalis. Ligos požymiai: nuvysta jauni bulvienojai, susisuka ir pagelsta lapai. Sergančius augalus lengva išrauti iš žemės, pažeisti stiebai supuvę, juodi. Liga pažeidžia ir gumbus, kurie dažniausiai užsikrečia nuo bulvienojų bulves kasant. Juodoji kojelė dažniausiai paplitusi drėgnose, šaltose dirvose, dažnai lyjant, esant žemoms temperatūroms. Apsaugos priemonės. Nukastų
Ant gumbų atsiranda iškilios opelės. Laikant žiemą jos greitai išplinta po visą gumbą ir pažeidžia akis. Tokie gumbai netinka sodinti, nes neišleidžia diegų. Jeigu iš kai kurių akių ir išauga diegai, jie būna silpni ir menkai dera. Apsaugos priemonės. Sodinant bulves dirvos negalima tręšti šviežiu karvių mėšlu. Pavasarį tręšiama perpuvusiu mėšlu. Jeigu sodinant bulves buvo
Pažeidžia kopūstus gūžių susidarymo metu. Lapai ir gūžės pagelsta, tampa gleivėti, turi nemalonų puvėsių kvapą. Nesubrendę gūžės nukrenta nuo kopūstkočio. Apsaugos priemonės. Būtina tinkamai prižiūrėti kopūstus – laistyti, ravėti, naikinti kopūstines muses ir kitus vabzdžius, kurie platina puvimo bakterijas. Kopūstai laistomi kalio permanganato tirpalu ir apibarstomi pelenais.
Kopūstai dažnai suserga šia liga. Ligos požymiai: ant kopūstų šaknų atsiranda pūslėti išsipūtimai. Sergantys augalai pagelsta ir žūva. Dažniausiai šia liga suserga kopūstai auginami rūgščiose, drėgnose dirvose. Apsaugos priemonės. Dirvožemio kalkinimas (200 g šviežiai gesintų kalkių į 1 m2 3-4 kartus per metus). Aptikus šią ligą, kopūstai toje pačioje vietoje neauginami 5 metus. Jeigu gumbas
Jis pažeidžia sultingąjį žieminių česnakų audinį, ant skiltelių pasirodo rudos ir pilkšvai rudos opelės. Pažeistos skiltelės sunkiai įsišaknija, prastai žiemoja, česnakų pasėliai būna reti, sumažėja derlingumas, laiškų galai pagelsta. Apsaugos priemonės. Skiltelių dezinfekavimas vario sulfatu ir valgomąja druska prieš sodinimą, kruopštus skiltelių perrinkimas. Nuėmus derlių galvutės iš karto greitai išdžiovinamos – prieš saulę arba pastogėje.
Fuzariozė – grybinis susirgimas, kurio metu suminkštėja dugnelis, po to parausta ir sunyksta šaknys, pasirodo rudos dėmės ant laiškų, jie pamažu nuvysta, augalas ir svogūnai sudžiūsta. Apsaugos priemonės. Sodinami tik sveiki svogūnėliai, laikomasi sėjomainos, dirvožemis purškiamas vario sulfato tirpalu (1 šaukštas 10-iai l vandens), sunaikinami sergantys augalai.
Juodligė – grybinis susirgimas, atsirandantis, svogūnus laikant aukštoje temperatūroje. Sudžiūsta pažeistų svogūnų viršutiniai sultingi lukštai, o sėjinukai ir česnakai visiškai sudžiūsta. Šia liga suserga nesubrendę ir nepakankamai išdžiovinti svogūnai bei česnakai. Apsaugos priemonės. Svogūnai ir česnakai gerai išdžiovinami ir tinkamai laikomi. Jeigu laikant svogūnus atsiranda ligos požymių, svogūnai dar kartą džiovinami ir apibarstomi kreidos miltais.
