Kiniškasis arbatmedis

Kiniškasis arbatmedis (Thea sinensis L.) – arbatmedžių šeimos nuolat žaliuojantis krūmas arba nedidelis medis.
Arbatmedžio šakos – nutolusios viena nuo kitos, jų lapai ovalūs, dantyti, o žiedai – balti su gelsvu ar šiek tiek rožiniu atspalviu bei maloniai kvepia.
Arbatmedžiai žydi nuo rugpjūčio mėnesio iki šalnų, o dera spalio-gruodžio  mėnesiais. Kultūrinio arbatmedžio tėvynė – kinija.
Arbatmedžio lapuose yra daug (nuo 9 iki 35%) rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, vitaminų B1, B2, C, K ir PP, pantetinės rūgšties bei flavonoidų.
Arbatmedžio stiebuose, šaknyse ir sėklose yra saponinų. Ypač daug saponinų rasta arbatmedžių sėklose. Kad arbatmedis užaugintų kuo daugiau lapų, jo stiebus ir lapus būtina apipjaustyti.
Arbatmedžio lopuose yra kofeino, kuris žvalina centrinę nervų sistemą, gerina širdies darbą, praplečia galvos smegenų kraujagysles.
Kofeinas padeda nusilpusiems žmonėms, sumažina padidėjusį kraujospūdį bei gydo ūmias infekcines ligas.
Arbatžolių antpilo kokybę lemia ne tik arbatžolių rūšis bei jų laikymo trukmė, bet ir antpilo gaminimas.
Karštas arbatžolių antpilas turi daug fiziologiškai aktyvių medžiagų bei vitaminų. Raudonai rudą arbatos spalvą bei aitrų skonį dažniausiai suteikia taninai, o kvapą – eterinis aliejus. Eterinis aliejus yra ypač lakus, todėl šviežiai užplikyta arbata yra visuomet kvapesnė, negu pastovėjusi kelias valandas. Atminkite, kad eteriniai aliejai garuoja ir verdant, ir šildant užplikytas arbatžoles.
Arbatos antpilo patariama gerti apsinuodijusiems žmonėms, kai slopinama jų centrinė nervų sistema, širdies veikla ir kvėpavimas.
Arbata padeda organizmui įsisavinti askorbininę rūgštį – vitaminą C.
Arbatoje yra daug taninų, todėl ji gerina virškinamojo trakto darbą. Arbatos patariama gerti viduriuojantiems bei kitomis žarnyno ligomis serganties žmonėms. Stiprų arbatžolių antpilą galima naudoti ir kaip išorinį vaistą odos ligų gydymui.
Perkaitus saulėje, arbatos kompresai mažina skausmą ir karštį.

Žalioji arbata
Pastaruoju metu vis populiaresne tampa žalioji arbata. Žalioji arbata gaminama iš jaunų, nefermentuotų, ką tik išdžiovintų arbatžolių lapelių.
Žalioji arbata nėra tokia kvapni, bet fiziologiškai aktyvesnė. Žaliąsias arbatžoles galima užplikyti taip pat kaip ir juodąsias, tačiau jų reikia imti 2 kartus mažiau, nes jose žymiai daugiau tanino bei kofeino.
Geros kokybės žaliųjų arbatžolių antpilas turi būti gintaro spalvos. Per karščius žalioji arbata malšina troškulį. Jei norite numalšinti troškulį, 1,5 gramo sausų žaliųjų arbatžolių užplikykite litru verdančio vandens ir leiskite nusistovėti. Pasak specialistų, žalioji arbata stimuliuoja kraujo gamybą,
padeda normalizuoti vandens, druskų apykaitą organizme, tonizuoja širdies raumenį, didina kraujagyslių elastingumą bei mažina sienelių pralaidumą.
Žaliųjų arbatžolių antpilas mažina padidėjusį kraujospūdį bei cholesterino kiekį kraujyje, esant pradinei hipertonijos stadijai. Žalioji arbata taip pat gerina ir sergančiųjų ateroskleroze savijautą.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top