Tai maistinė ir prieskoninė daržovė, turinti gydomųjų savybių. Ji žmonių auginama kaip kultūrinis augalas nuo Romos imperijos laikų. Lietuvoje dažniau auginama gyventojų kolektyviniuose soduose.
Poras yra dvimetis augalas, bet naudojamas pirmaisiais metais. Jų vegetacijos laikotarpis gana ilgas, todėl daigus tenka užauginti šiltlysvėse jau kovo mėn. pradžioje. Porai nesuformuoja galvutės kaip svogūnai, bet išaugina ilgą baltą lapkotį. Kai daigas pasiekia maždaug žąsies plunksnos storj, jį reikia sodinti į dirvą. Padaromos vagelės 15 cm gylio ir daigai sodinami į jų dugną 15-20 cm atstumu vienas nuo kito. Vienoje lysvėje padaromos 3-4 vagelės; jos palaipsniui užsipildo žemėmis, bet iki rugsėjo mėn. turi būti visiškai užlygintos ir net padarytas kaupas. Taip užauginamas ilgas, baltas lapkotis, tinkamas valgyti. Porams tinkama dirva tokia kaip ir svogūnams. Paprastai tręšiami mėšlu.
Porai nebijo šalčių. Taigi, kad visą žiemą turėtumėte šviežių porų, darže paliktus reikia gerai pridengti. Iš žemės iškastų porų skonis daug geresnis negu laikomų rūsyje. Iš anksto pasirūpinkite, kad dirva neįšaltų per anksti ir per giliai. Porų lysvės pridengiamos durpėmis. Mėšlas ir medžių lapai netinka, nes porai įgauna nemalonų prieskonį.