Šios trapios, gležnos gėlelės, dar kartais vadinamos edelveisais, mėgstamos ir dovanojamos visame pasaulyje. Dėl meilės kopiama j aukščiausius kalnus, ieškoma kuklių žiedelių mylimam žmogui.
Alpinės liūtpėdės- astrinių šeimos pilkai sidabriški augalai. Kiekviena jų šakelė primena liūto pėdą, todėl ir pavadinti liūtpėdė. Auga Vidurinėje Azijoje, Europos, Alpių ir Himalajų kalnuose. Stiebas status, 15 cm aukščio,
beveik be lapų. Lapai linijiškai lancetiški, suaugę skrotelėje. Žiedai nedideli, baltai gelsvi, susitelkę graižė. Žydi birželiorugpjūčio mėnesiais.
Kaip kalnų augalai mėgsta saulėtą vietą. Gerai auga priesmėlio kalkingose dirvose, patręštose perpuvusiu mėšlu. Liūtpėdės ilgaamžiai augalai, vienoje vietoje auga 15-20 metų. Jos dauginamos sėklomis, rečiau kero dalimis. Sėklos sėjamos kovo mėn. šiltnamyje į dėžutes su kalkine žeme ir smėliu (3:1). Sudygę daigeliai labai smulkūs, pikuojami du kartus. Pirmą kartą, nuo sudygimo praėjus 3 savaitėms, – į dėžutes, antrą kartą po 2 mėn.- į lysvę, kas 8-10 cm.
Kitais metais sodinami į gėlyną, kas 15-20 cm. Ypatingos priežiūros nereikia, tik vasarą sausių metu laistoma. Žiemoja nepridengtos. Alpinės liūtpėdės tinka alpinariumams ir puikiai dera su Čiobreliais, šilokais ir šiliniais gvazdikais.