Paprastoji kiaulpienė Graižažiedžių šeimos daugiametis augalas. Turi tik jai vienai būdingų gydomųjų savybių. Šaknis liemeninė, lapai skroteliniai, dantyti, mėsingi. Žiedstiebių gali būti keletas, jie apvalūs, tuščiaviduriai. Viršūnėje turi vieną geltoną graižą. Žiedai liežuviški, geltoni. Visose augalo dalyse yra karčių pieniškų sulčių. Žydi balandį – gegužę, vienas kitas žiedas pasirodo ir vėliau. Sėklos subręsta praėjus mėnesiui […]
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara), astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Šalpusnis yra vaistinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šakotas. Anksti pavasarį iš jo išauga neaukštas, nešakotas, baltai apsipūkavęs stiebas su siaurais, žvyniškais rusvais spirališkai prisegtais lapais. Žiedas pražysta ryškiai geltonas, graižo formos stiebo viršūnėje. Šalpusniui peržydėjus stiebo viršūnė nulinksta ir graižas nusvyra žemyn. Žydi kovo ir balandžio mėnesiais.
Kukurūzas Varpinių šeimos vienmetis kultūrinis 1 – 3 m augalas. Šaknys stiprios, kuokštinės. Stiebas stačias, bambliuotas, pagrinde sumedėjęs. Lapai lancetiški arba lancetiškai linijiški. Piesteliniai žiedai lapų pažastyse, trumpose varputėse, iš kurių žydėjimo metu išauga iki 40 cm ilgio siūliškos piestelės. Vaisius – gelsvų grūdų burbuolė. Kukurūzai naudingi daugeliu ligų sergantiems žmonėms. Vaistams renkamos purkos, kurias
Totoriškas grikis Plačiai paplitęs Tolimuosiuose Rytuose, Kamčatkoje ir Sachaline. Auga savaime. Grūdai valgomi ir kartais naudojami maistui kaip ir sėjamojo grikio. Totoriško grikio žolė džiovinama tamsoje. Totoriško grikio žolėje yra daug rutino, kvarcetino ir kitų flavoidų. Šis augalas dar nėra pakankamai ištirtas. Totoriško grikio žolės preparatai vartojami tik liaudies medicinoje. Tai antisklerotiniai, stiprinantys organizmą, lengvinantys
Sėjamasis grikis Rūgtinių šeimos vienmetis augalas su liemenine šaknimi, smarkiai išsišakojusia prie stiebo ir visai mažai giliau. Stiebas tiesus, rausvas, į viršų išsišakojęs. Žydi nuo birželio pabaigos iki liepos pabaigos. Sėklos prinoksta rugpjūtį ar rugsėjį. Labai medingas augalas. Kvapnus medaus aromatas pasklinda toli nuo žydinčio grikių lauko. Visoje Europoje grikiais užsėjama šimtai hektarų žemės ploto,
Rūgtis takažolė Vienmetis, 5-40 cm aukščio augalas. Stiebas silpnas, gulsčias, kartais stačias, bambliuotas, plikas, vagotas, gausiai šakotas. Lapai pailgai lancetiški arba plačiai elipsiški, buki arba nusmailėję, trumpakočiai. Jų pažastyse išsidėstę labai smulkūs balti arba rausvi žiedeliai. Pražysta gegužį ir žydi iki vėlyvo rudens. Turi savitą kvapą. Vaisius-juodas riešutėlis. Auga kiemuose ant takų, pakelėse, laukuose, mindžiojamose
Lininis rūgtis Nuo kitų skiriasi tuo, kad jo žiedai nesudaro netikrų varpų, o vaisiai apyžiedžio lapelių nėra visiškai apgaubti. Auga dažniausiai linų lauke, todėl supainioti su kitais rūgčiais jo beveik neįmanoma. Neįgudę žoliautojai gali supainioti dėmėtąjį rūgtį su mažuoju, šio žiedynas panašus į ploną šluotelę, o pats augalas daug mažesnis. Vaistams vartojama lininio rūgčio žolė.
Šiurkštusis rūgtis Nuo kitų skiriasi tuo, kad jo stiebo viršūnė pūkuota, apyžiedis ir žiedkočiai taip pat pūkuoti. Tankiu pūku pasidengusi ir lapų apačia, o lapų makštys tarsi aptrauktos voratinkliu.
