Rudenį arba anksti pavasarį šiltnamis dezinfekuojamas: 10-iai l vandens pilama po 1 šaukštą karbofoso ir vario sulfato. Laistoma po 10 l į 10-15 m2. Balandžio mėnesį paruošiama žemė: imama po 1 dalį durpių, perpuvusio mėšlo, velėninės žemės ir pjuvenų arba 6 dalys durpių, po 2 dalis perpuvusio mėšlo ir pjuvenų. Viskas gerai sumaišoma. Žemė atnešama į šiltnamį […]
Norint gauti ankstyvą agurkų derlių, daigus galima išauginti kambaryje ant palangės. Sėklos sėjamos nuo balandžio 15 dienos į 8-10 cm aukščio puodelius arba stiklinaites. Žemę reikia pasiruošti iš anksto: 2 dalys durpių, 2 dalys perpuvusio mėšlo ir 1 dalis smulkių senų pjuvenų. Į kibirą šio mišinio dedama – 1 šaukštas nitrofoskos ir 3 šaukštai pelenų.
Kad daržovė gerai augtų ir brandintų sveikus vaisius, agurkų sėklas reikėtų šiek tiek paruošti ar apdirbti. Panagrinėkime keletą variantų. 1. Sėjimui atrenkame stambesnes sėklas. Rekomenduotina 1 mėnesį atrinktas sėklas palaikyti šiltoje patalpoje ar arčiau šildymo prietaisų, palaikant maždaug 25 °C temperatūrą. Pašildytos sėklos geriau sudygs, anksčiau pradės derėti ir bus mažiau tuščių žiedų. Pašildžius sėklas, 15-20 min. jas pamerkiame
Skiriamos dvi kultūrinių rūgštynių formos: stambialapės rūgščios ir špinatinės nerūgščios arba silpnai Rūgštynės auginamos lysvėse arba kaip laiškiniai česnakai daugiamečių daržovių lysvių pakraščiuose. Sėjamos eilėmis paliekant tarp jų 20 cm pločio tarpus, retinama per 3—5 cm augalas nuo augalo. Vienoje vietoje gali augti 3—4 metus. 1 grame yra apie 1000 sėklų. 1 m2 pasėjama 1,5
Laiškiniai česnakai (tribuliai) mūsų krašte auginami jau seniai kaip darželio gėlės. Maistui vartojami laiškai, kurie labai smulkūs. Žydi gražiais mėlynais žiedais.
Žieminiai svogūnai laiškus pradeda leisti tirpstant sniegui. Šių svogūnų vartojami tik laiškai, nes ropelės mažos ir tinka tik dauginimui. Svogūnus galima dauginti ir sėklomis, kurios sėjamos pavasarį arba rugpjūčio mėnesį. Auga visose dirvose. Sėjama eilėmis paliekant tarp jų 20 cm, tarpueilius. Retinant tarp svogūnėlių turi likti 10 cm pločio tarpeliai. 1 m2 apsėti reikia 20
Didžioji ugniažolė Aguoninių šeimos daugiametis augalas. Liaudyje vadinama geltpiene, kregždūne. Stiebas stačias, šakotas, apaugęs retais plaukeliais, kartais plikas. Šaknis liemeninė, geltona, su trumpais šakniastiebiais. Lapai giliai plunksniškai suskaldyti, apatiniai stambesni, kotuoti, viršūniniai beveik bekočiai. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė – pilkai žalia. Žiedkočiai nevienodo ilgio. Žiedynas skėtiškas, geltonas. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo. Vaisius-panaši į ankštarą
Dirvinis asiūklis Asiūklinių šeimos sporinis daugiametis žolinis augalas. Pavasariniai sporifikuojantieji stiebai iki 20 cm aukščio, šviesiai rudi arba rausvi, su sporangių varpomis, šakniastiebiu ir gumbeliais. Vegetatyviniai stiebai išauga vėliau, iki 50 cm aukščio. Šakos paprastai keturbriaunės, dažniausiai stačios, kartais šakotos, forma primena eglutę. Sporiflkuoja balandžio – gegužės mėnesį. Auga apydrėgnėse, ypač priesmėlio dirvose, taip pat
