Viksvuolė (Cyperus) Viksvuolės savaime auga drėgnoje pelkių žemėje, todėl ir kambaryje būdamos mėgsta drėgmę. Daugumai veislių būdingos skėčio pavidalo lapų skrotelės. Maži neryškūs skėtiški žiedai žydi beveik visus metus. Yra apie 600 viksvuolės rūšių, iš kurių kaip kambariniai augalai labiausiai paplitusios šios: •Cyperus atiernifolius, jo baltai marga veislė ‘ Variegatus’ porūšė SSP. Flabeliformis, Cyperus albostriatus, Cyperus […]
Cikas (Cycas revoluta) Tai vienas iš seniausių augalų Žemėje. Į jaunas palmes jis panašus tik savo išore. Iš tiesų jis auga labai ilgai — kas vieneri ar dveji metai susiformuoja naujas lapų vainikas, todėl dideli egzemplioriai parduodami pagal centimetrus ir kartais gali.kainuoti tiek pat, kiek ir nedidelis automobilis. Odiški lapai, panašūs į vėduokles, auga iš
Kiparisas (Cupressus macrocarpa) Kiparisą, neatsparų Šalčiams spygliuotį medį iš Kalifornijos, pas mus greitai pamėgo gėlininkai. Šį visžalį augalą galima karpyti ir suformuoti kokį tik nori vainiką. Beje, kiparisus karpyti būtina, nes jie auga labai sparčiai ir negražiai ištįsta. Parduotuvėse dažniausiai galima įsigyti ‘Goldcrest’ (‘Auksakartis’) veislę, kuriai būdingi auksaspalviai spygliai. Šeima: Cupressaceae, kiparisiniaL Tėvynė: Pietų Kalifornija.
Ktenantė (Ctenanthe) Iš 10 šios genties rūšių, savaime augančių Brazilijos atogrąžų miškuose, labiausiai paplitusios kaip kambariniai augalai dvi: Ctenanthe oppenheimiana ir Ctenanthe luhbersiana. Tinkamiausia vieta šiam marantinių šeimos augalui — drėgnas ir šiltas gėlių langas. Puošnūs lapai būna iki 10 cm ilgio, jų viršutinė pusė dėmėta arba dryžuota. Ctenanthe oppenheimiana bei jos veislių ‘ Variegata’
Kriptantas (Cryptanthus) Kriptanto tėvynė — sausieji Brazilijos miškai. Jo lapai stori ir tvirti, kad neišdžiovintų sausas oras. Priešingai negu kiti bromelinių šeimos nariai, jis šaknijasi žemėje. Kartais parduotuvėse galima pamatyti ir ant šakų auginamus kriptantus, bet ten jie dažniausiai išdžiūsta. Labiausiai paplitusios rūšys: Cryptanthus bivittatus baltai arba rausvai dryžuotais banguotais lapais ir Cryptanthus acaulis pilkai
Storalapis (Crassula arborescens) Žinoma daugiau kaip 300 Crassula rūšių, tačiau kambaryje auginamos tik dvi: Crassula arborescens ir į ją panaši Crassula ovata. Abiejų lapai kiaušiniški, mėsingi, sidabriškai pilki arba žvilgantys žali, abi gali užaugti šakotos kaip krūmai arba drūtais kamienais kaip medžiai (ypač rūšis arborescens). Aukštyn stiepiasi greitai, per trumpą laiką užauga iki 1 m
Corynocarpus laevigatus Šis prašmatnus krūmas ovališkais tamsiai žaliais lapais labai papuoš šviesias, ne itin šiltas patalpas. Iš 4 ar 5 šios genties rūšių kambaryje auginama tik viena — Corynocarpu laevigatus. Jos botaninis rūšies pavadinimas susijęs tikriausiai su lygiais, panašiais į fiko lapais (lotyniškai laevigatus = lygus). Genties pavadinimas, priešingai, nurodo vaisių formą (graikiškai koryne =
Kordilina (Cordyline) Kordilinos šaknys baltos ir apačioje sustorėjusios. Labiausiai paplitusios rūšys: Cordyline fruticosa ir jos veislės — lapai ilgakočiai, platūs, lancetiški, raudonmargiai, užauga iki metro ilgio. Cordyline australis ir Cordyline indivisa, lapai daug siauresni, kai kurių veislių būna raudonai dryžuoti. Naujosios Zelandijos vietiniai gyventojai – maoriai naudojo Cordyline australis maistui, medicinai ir buityje. Taip pat augalas
