Kryžmažledžių daržovių gyslų bakteriozė (Kanthomonas campestris)
Kopūstinis ksantomonas pažeidžia kopūstų sėklojų ir pirmamečių augalų vandens indus, todėl jie pajuoduoja. Sie požymiai ypač ryškūs lapų pakraščiuose. Lapalakštis nuo krašto link centro palaipsniui gelsta, džiūsta, raukšlėjasi, pasidaro tarytum permatomas. Perpjovus lapkotį, matomas tamsus vandens indų ratas.
Liga kartais pradeda plisti, praėjus 2—3 savaitėms nuo kopūstų daigų pasodinimo į lauką. Tokie augalai nusilpsta, jų lapai vystosi netolygiai, gūžės nesusiformuoja. Tačiau gyslų bakteriozė kopūstai dažniausiai apsikrečia antroje vasaros pusėje, ir pirmamečiams augalams liga didesnės žalos nepadaro. Tokie pasodai gali normaliai išsilaikyti saugyklose iki pavasario, bet, pasodinti į dirvą, dažniausiai supūva. Silpniau užsikrėtę pasodai išaugina sėklas, tačiau jose būna bakterijų, kurios sėklose peržiemoja. Sukėlėjas gali žiemoti ir dirvoje. Kopūstinis ksantomonas — tai bespalvė (masė gelsva) lazdelių formos 0,7—3,0 x 0,4—0,5 H dydžio bukais galais su vienu poliariniu žiuželiu bakterija. Platina lietaus lašai ir įvairūs kopūstų kenkėjai.
Apsaugos priemonės. Termiškai dezinfekuoti sėklas. Inspektuose dezinfekuoti žemę, keisti daigynų vietą. Laikytis sėjomainos. Labai sergančius augalus išrauti ir sunaikinti. Stropiai atrinkti pasodus laikymui. Tam tikslui imamas vidutinis pavyzdys ir skersai perpjaunamas kiekvieno kopūsto kotas. Jeigu 30—50% kopūstų randama su patamsėjusiais vandens indais, visą partiją išbrokuoti. Vegetacijos metu naikinti kenkėjus insekticidais.