Graikinis riešutmedis (Junglans regia L.)
Graikinis riešutmedis, dar vadinamas angliškuoju ar persiškuoju riešutmedžiu, yra stambus medis, savo šakomis ir šakelėmis suformuojantis galingą, apvalios formos lapiją. Daugiausia yra auginamas dėl savo riešutų ir medienos.
Medis yra auginamas jau ne vieną tūkstantį metų. Mat surinktus valgomus riešutus, buvo nesunku išsaugoti ilgiau nei kitus maisto produktus. Tai senas ir puikus maistingų medžiagų šaltinis.
Pagal Graikų mitologiją viena iš medžių dvasių – nimfų, kurios gimdavo, gyvendavo ir mirdavo kartu su medžiu, buvo Karija, simbolizavusi riešutmedį.
Šiuo metu yra žinoma apie 50 riešutmedžio rūšių. Gamtinės sąlygos, palankios šiam augalui augti, yra Vidurinės ir Pietų Azijos, Viduržemio jūros kraštai.
Lietuvoje taip pat galima išauginti graikinius riešutmedžius.
Graikinis riešutmedis mėgsta saulės šviesą, gali užaugti virš 20 m aukščio ir 12 m pločio, auga kelis šimtus metų. Lapai skleidžiasi pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Jauni ūgliai yra oranžiniai rudi, kol galiausiai tampa žaliais lapeliais. Lapai ilgi ir plunksniniai, patrynus išskiria stiprų lako kvapą.
Šalia graikinio riešutmedžio neskraido uodai ir musės, kurie yra atbaidomi būtent šio specifinio, lapų skleidžiamo aromato. Galbūt riešutmedis, pasodintas sode ar šalia namų, apsaugos ir užsitikrins ramų ir be įkyroko uodų zyzimo miegą.
Graikinio riešutmedžio dauginimas
Graikiniai riešutai geriausia auga derlinguose, giliai ir gerai nusausintuose, nesmėlėtuose dirvožemiuose. Sėjos laikas yra ruduo, apie spalio – lapkričio mėn. Geriausia sėkla yra šviežiai surinkti riešutai. Maisto prekių parduotuvėje pirkti, valgymui skirti riešutai netiks, nes jie yra apdirbti specialiomis medžiagomis. Sėti galima su kevalu ir be jo, tačiau, nuėmus kevalą, palengvintume sėklytei kelią. Pasėjus į maždaug 8 cm gylio vageles ar duobutes, išdygsta po 4-5 mėn. Pirmaisiais metais sėjinukai auga lėtokai, vėliau auga sparčiau.
Graikinio riešutmedžio sodinimas
Sodiname 2 – 3 auginimo metų sėjinukus ar skiepytus medelius.
Atkreipkite dėmesį į sodinimo vietą, kadangi riešutmedžio lapai ir šaknys yra nuodingos, po medžiu gali neaugti ne tik kiti augalai, bet ir žolė.
Į sodinimui paruoštos duobės dugną galima primesti skaldos ar akmenų, kad labiau vystytųsi šoninės šaknys. Ant akmens duženų dedame perpuvusį mėšlą arba 1 dalies mėšlo ir 2 dalių kompostinės žemės mišinį.
Graikinio riešutmedžio derėjimas
Skaitoma, kad tai lėtai augantis augalas, nors jaunas medis auga gana greitai, tik brendimas vyksta lėčiau. Riešutus subrandina maždaug 10 metais ir dera kasmet apie 30 metų, gausiau kas 2 – 3 metai. Žydėjimo laikas gegužės mėn., vaisiai sunoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn. Vaisiai yra kiek panašūs į “rusišką matriošką”, – žalios spalvos apyvaisis, kuriame randasi rudas kevalas, kurio viduje yra susiraukšlėjusi sėkla – mūsų ieškomas riešutėlis.
Kad riešutai nebūtų kartūs, juos reikia truputį padžiovinti.
Riešutmedžio vaisių nauda sveikatai
25 – 30 g ar vienas ketvirtadalis puodelio graikinių riešutų, suteikia daugiau kaip 100 procentų, kasdien rekomenduojamos suvartoti augalinės kilmės omega-3 riebalų vertės. Reguliarus šios riebalų rūšies vartojimas mažina “blogojo cholesterolio” ir padidina “gerojo cholesterolio” kiekį kraujyje, taip pat padeda sumažinti kraujo spaudimą, insulto riziką ir apsaugo nuo krūties, storosios žarnos bei prostatos vėžio.
Yra puikus vitamino E šaltinis, ypač turtingas gama-tokoferoliu, kurio 100 g yra apie 21 g (apie 140% kasdien reikiamo suvartoti kiekio). Vitaminas E yra galingas antioksidantas, reikalingas palaikyti ląstelės membraną; gleivinės ir odos vientisumą, apsaugant ją nuo kenksmingų medžiagų.
Taip pat yra nemažai B komplekso grupės vitaminų, pavyzdžiui, riboflavino, niacino, tiamino, pantoteno rūgšties, vitamino B-6 ir folatų. Ir neužmirštant paminėti, kad graikiškuose riešutuose yra didelis vario, mangano, molibdeno ir biotino kiekis.