Davalija (Davallia)
Iš 40 Davallia rūšių labiausiai paplitusios Davallia bullata ir Davallia mariesii. Ir vienos, ir kitos lapai ne per tamsiausiai žali, smulkūs ir plunksniški, šiek tiek panašūs į builio. Gamtoje šis papartis auga ant medžių,
todėl ir kambaryje geriausiai jausis pririštas prie kokio kamieno arba žievės gabalo itin drėgname gėlių lange. Yra dar viena šio puošnaus augalo priežiūros gudrybė. Jo rudą arba sidabro spalvos plaukuotą šakniastiebį galima aprišti aplink molinį gėliapuodį, kurio skylutė apačioje yra užkišta. Tuomet pripilti tą gėliapuodį minkšto, drungno vandens. Vanduo garuodamas drėkins orą, o sunkdamasis pro gėliapuodžio sieneles — paparčio šaknis.
Šeima: Davalliaceae, davalijiniai.
Tėvynė: Kanarų salos, atogrąžų Azija.
Geriausiai auga: Šviesioje, bet ne saulėtoje, itin drėgnoje patalpoje, ne vėsiau kaip 18°C.
Laistymas, tręšimas: Nuolat lieti minkštu kambario temperatūros vandeniu (šakniastiebiai niekad neturi išdžiūti), vasarą kas 2 savaites įdėti šiek tiek trąšų į vandenį ir juo nupurkšti augalą.
Kiti priežiūros ypatumai: Dažniau purkšti. Beje, šiam augalui tinka plokšti, negilūs gėliapuodžiai ir žemės mišinys, skirtas epifitams (galima nusipirkti parduotuvėse).
Dauginimas: Sporomis arba šakniastiebių gabalais, kurie gana greit išleidžia ūglius drėgname ir šiltame smėlio bei durpių mišinyje, jei tik patalpos oras pakankamai drėgnas.
Kenkėjai, ligos: Sausame šildomų patalpų ore apninka skydamariai.