Maranta (Maranta)
Marantinių šeimos augalų tėvynė — drėgni atogrąžų miškai. Maranta genčiai priklauso apie 23 rūšių augalai, kuriems yra būdingos gumbuotos šaknys bei viršūniniai žiedynai. Pas mus labiausiai paplitusi Maranta leuconeura.
O štai tai kaip atrodo marantos žiedas
Yra daug jos veislių, pavyzdžiui, ‘Kerchoviana’ — su tamsiomis dėmėmis ant smaragdo žalumo lapų. Kita veislė ‘ Massangeana’ — su mažesniais lapeliais, apatinė jų pusė raudona. ‘ Erythroneura’ — taip pat smaragdo žalumo lapais, šviesiu dantytu piešiniu pagal vidurinę gyslą ir raudonomis šoninėmis gyslomis. Visos marantos tinka atogrąžų augalų langui papuošti.
Šeima: Marantaeeae, marantiniai.
Tėvynė: Drėgni Pietų Amerikos atogrąžų miškai.
Geriausiai auga: Šviesioje, bet ne saulėtoje, visus metus labai šiltoje (ne vėsesnėje kaip 18°C) ir drėgnoje patalpoje (labiausiai tinka gėlių langas).
Laistymas, tręšimas: Vasarą lieti gausiai, žiemą — mažiau, nuo balandžio iki rugpjūčio kas 14 dienų po truputį patręšti.
Kiti priežiūros ypatumai: Laikant kambaryje ant palangės, kasdien apipurkšti minkštu vandeniu, drėkinti kambario orą. Prireikus pavasarį persodinti į gėlių žemę — būtinai su putplasčio dribsniais!
Dauginimas: Pavasarį, kero dalimis persodinimo metu arba viršūnių auginiais.
Kenkėjai, ligos: Laikant per vėsiai, ima džiūti lapų kraštai. Jei per sausas oras, puola voratinklinės erkės. Per daug šviesioje vietoje išblunka lapai.
Patarimas: Susisukę lapai dienos metu rodo, kad augalas laikomas per sausame ore. Beje, naktį marantos visuomet susuka lapus į tūteles (tai būdinga visai rūšiai).