Svogūnų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)
Serga svogūnai, salierai, petražolės, morkos, agurkai, kopūstai, pomidorai, ropės, griežčiai ir kitos daržovės. Liga labai išplitusi. Ja daržovės neserga tik sauso klimato šalyse. Mūsų respublikoje ypač žalinga drėgnais metais. Paprastoji sklerotinija plinta lauke vegetacijos metu ir žiemą laikymo vietose. Saugyklose, kai yra pakankamai drėgmės, labai greitai supūva daug svogūnų. Vasaros pabaigoje svogūnų lukštai suminkštėja arba praskysta. Ropelės paviršiuje arba ir viduje susidaro balta, panaši į vatą grybiena. Netrukus ji pradeda nykti, į jos paviršių išsiskiria gelsvo skysčio lašeliai. Vėliau susiformuoja šviesūs netaisyklingos formos vikio ar net žirnio dydžio kūneliai, kurie po kiek laiko pajuoduoja. Tai grybo skleročiai. Jie gali išlikti gyvybingi keletą metų ir po to vėl užkrėsti sveikus augalus. Paprastosios sklerotinijos grybiena gali plisti augalo audiniuose ir nesudaryti pelėsio augalo paviršiuje. Po tam tikro ramybės periodo skleročiai sudygsta ir iš jų išauga vegetatyvinė grybiena arba taurelės formos 4—8 mm skersmens šviesiai rudi apoteciai (b). Juose susidaro 130—135 x 8—10 mikro dydžio aukšliai su aukšliasporėmis ir siūliškomis parafizėmis. Sporos bespalvės, elipsiškos, 9—13 x 4,0—6,5 mikro dydžio. Sklerotinijos grybiena gali saprofitiškai vegetuoti dirvoje ir palankiomis sąlygomis apkrėsti pasodintus svogūnus. Ligos sukėlėjas temperatūrai ir substrato reakcijai nereiklus: vystosi, kai temperatūra +3—30 °C ir pH 2,3—7,5.
Apsaugos priemonės. Rudenį giliai užarti augalų liekanas. Laikytis sėjomainos. Taikyti taisyklingą agrotechniką. Tinkamai laikyti svogūnus žiemą.