Biologinis kovos būdas
Daug problemų iškyla žemdirbiams dėl sodų ir daržo kenkėjų. Kovai su jais tebenaudojama daugybė įvairiausių pesticidų, kurie žemės ūkio produkciją pavertė beveik nevalgoma. Nenaudojant pesticidų derliui gresia įvairūs bestuburiai. Daugelyje pasaulio šalių vis labiau prisimenami biologiniai kovos su kenkėjais būdai. Jie paremti gyvų organizmų tarpusavio kova, nuolat vykstančia gamtoje. Mat vabzdžiai, kirminai, grybai turi natūralių priešų. Jais gali būti varlės, rupūžės, šikšnosparniai, kirstukai, ežiai. Taip pat visi gerai žino, kad kenkėjų skaičių mažina paukščiai – varnėnai, kielės, zylės,
kregždės, volungės, geniai ir kt. Nepelnytai mažai dėmesio susilaukia kita gyvūnų grupė – varliagyviai.
Suėda daug kenkėjų
Mokslininkų duomenimis, varlių maisto racione vidutiniškai 60-69 proc. sudaro žalingi bestuburiai. Varlės ėda net kolorado vabalus. Mūsų agrolandšaftuose, esant palankiomis sąlygomis (kai netoli yra vandens telkiniai, kur varliagyviai neršia), bendras jų tankumas pasiekia 200 vnt./ha, o kai kuriuose soduose ir parkuose jis gali būti net dešimteriopai
didesnis. Ir visi varliagyviai per parą suėda iki 200-300 g bestuburių. Taigi varlės, mintančios vabzdžiais ir kitais smulkiais gyviais, taip pat išnaikina ir nemažai kenkėjų. Svarbią vietą jų mityboje užima vikšrai, ypač kenkėjai iš pelėdgalvių, sprindžių, lapsukių šeimų – pagrindinių sodo, daržo ir miškų kenkėjų.