Labai naudingi varliagyviai
Dėl nelabai gražios išvaizdos rupūžės ne itin mėgstamos. Tačiau tai labai naudingi varliagyviai. Biologiniai skirtumai tarp varlių ir rupūžių nedideli, tačiau rupūžės kitaip tupi, jų kojos trumpesnės, o oda sausa ir karpota. Rupūžės, kaip ir varlės, tupėdamos tyko grobio ir vabzdžius arba kitus smulkius gyvius sugauna ilgu lipniu liežuviu. Kai kurios jų aktyvios naktį, o kitos medžioja dieną.
Lietuvoje rupūžės dažniausiai gyvena mišriuose drėgnuose miškuose pievose, dirbamuose laukuose, parkuose, soduose, po gyvenamųjų namų pastatais, namų rūsiuose, smėlio duobėse. Dieną jos paprastai slepiasi graužikų urvuose, po akmenimis, po medžių šaknimis, tarp drėgnų lapų. Tai naktiniai gyvūnai. Sutemus jos lenda iš savo slėptuvių ir išeina “medžioti”. Jų maistas – skruzdėlės, vabalai, kirmėlės, drugių vikšrai, erkės, amarai lervos. Yra
žinoma, kad senos rupūžės suėda net smulkius graužikus ir driežus.
Varliagyviai yra neišrankūs maistui. Jie naikina masiškiausias bestuburių rūšis. Be to, skirtingai negu paukščiai, varliagyviai efektyviau naikina įspėjamosios spalvos bestuburių formas, ėda gyvūnus, turinčius nemalonų skonį ir kvapą, maitinasi daugiausia prietemoje ir naktį, niekad nepradeda misti kultūrinių augalų vaisiais ir sėklomis, kaip kai kurie paukščiai.