Sprakšiai

Sprakšiai (Elateridae)

Polifagai. Pažeidžia įvairių daržovių pasėtas sėklas, daigus ir šakniavaisius. Pažeistos sėklos nedygsta, esti apgraužtos, o stambesnėse sėklose išgraužtos ertmės. Daigai gelsta ir džiūsta. Daigų stiebeliai ties pat dirvos paviršiumi būna pagraužti, todėl raunami jie nutrūksta. Šakniavaisiuose išgraužtos siauros, gan tiesios landos.
Kenkia 25—30 mm ilgio volelio formos kietos geltonos ar rusvos sprakšių lervos. Jų galva ruda, krūtinės kojos trumpos. Kūno segmentacija ryški. Galinis pilvelio segmentas kūgiškas arba baigiasi dviem ataugomis. Vabalai plokšti, į abu galus siaurėjantys, 7—15 mm ilgio. Žiemoja sprakšių lervos ir vabalai dirvoje, iki 60 cm gylyje. Birželio—liepos mėn. vabalai poruojasi, ir dirvoje patelės deda kiaušinius. Išsiritusios lervos iki rudens minta vien puvenomis, o kenkti pradeda tik kitais metais. Sprakšiai labiausiai paplitę ir daugiausia žalos padaro piktžolėtose, ypač prižėlusiose varpučių, dirvose, besiribojančiose su pievomis, daugiamečių žolių pasėliais, plotuose po kaupiamųjų kultūrų. Į šiltnamius ar inspektus sprakšių lervos atvežamos su durpžemiu. Dažniausi ir žalingiausi yra žaliasis sprakšis (Selatosomus aeneus L.), juostuotasis sprakšis (Agriotes lineatus L.), pasėlinis sprakšis (A. sputator L.).
Apsaugos priemonės. Termiškai ( +100°C 30 min) dezinfekuoti šiltnamių dirvą. Rudenį giliai suarti daržus, jeigu dirvos reakcija rūgšti — kalkinti. Naikinti piktžoles ir intensyviai purenti augalų tarpueilius. Pavasarį dirvos paviršiuje išdėlioti krūveles drėgnos žolės, apdorotos chlorofoso šlampančiaisiais milteliais; žolėje
susirenka ir žūva pradedantys skraidyti vabalai. Prieš sodinant kopūstus, į dirvą įterpti bazudino granulių. Kitoms daržovėms tinka ir chlorofoso granulės.

-

Leave a Reply