Sodo darbai

Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite patalpas, kur sudėti gėlių šakniagumbiai ir gumbasvogūniai (kardeliai, jurginai), tikrinkite, kaip jie laikosi. Jurginų šakniagumbiai prastai laikosi, kai patalpoje per daug drėgnas oras. Kardelius irgi reikia tikrinti,-ar nėra pažeistų puvinio. Jei dirva atšilo, jau vasario (kovo) mėnesį reikia paruošti vietą, kurioje sodinsite dekoratyvinius medžius ir krūmus. Pakanka perkasti dirvą per du kastuvo gylius. Jei ruošiatės sodinti krūmų […]

Tikrinkite. Vasario mėnesį nuolat tikrinkite daržovių kaupus, ar jos nepašalo, o jei šiltas oras, ar nepradėjo pūti. Vėdinkite. Pakilus temperatūrai, reguliariai vėdinkite rūsį, kur laikomos daržovės. Pirmiausia jas perrinkite. Pradėjusių gesti daržovių ilgiau nepalikite rūsyje su kitomis sveikomis, geriau tuojau pat suvartokite. Labai svarbu žinoti dirvos rūgštingumą, nes rūgščioje dirvoje gero derliaus negausite. Geriausia, kai dirvos pH yra 6-7. Tokioje dirvoje

Žydinčių krūmų, kurie per vasarą jau suformavo žiedinius pumpurus, trumpinti žiemą negalima. Tai alyvos, forzitija, visterija, pupmedis, žalčialunkis, dekoratyvinė vyšnia. Žiemą šiuos augalus galime tik praretinti. Nusenusios šakos išpjaunamos. Alpinariumus, daugiamečius gėlynus, taip pat atramines sieneles reguliariai prižiūrėkite, kad vėjas nenupūstų dengiamųjų medžiagų. Tai svarbu, kai mažasniegė, šalta, vėjuota žiema. Lengvai eglišakėms pridengtus augalus reikia papildomai uždengti sausomis durpėmis. Durpėmis užberti augalai

Spanguolės. Tai – pelkių uoga, atgaivinanti troškulį, karščiuojantį, gydant skorbutą, mažakraujystę, peršalimą. Ji žmonių naudojama nuo žilos senovės. Mūsų krašto žmonės įpratę spanguoliauti pelkėse. Tačiau šiandien, nusausinus daugelį mažų ar didelių aukštapelkių, spanguolynų sumažėjo, o uogos ar jų gaminiai retai pasirodo ant mūsų stalo. Todėl pastaraisiais metais Lietuvos sodininkai mėgėjai susidomėjo kultūrine stambiauoge spanguole. Juk gera išauginti sodo lysvėje ir šių

Jei oras nešaltas, jau sausio mėnesį galima aplink vaismedžius išberti mineralines trąšas ir kauptuku įterpti į dirvą. Sodui reikia įvairių trąšų. Viename kv. m beriame 50-80 g trąšų. Dabar tręškime fosforo ir kalio trąšomis, o azoto trąšas palikime pavasariui. Fosforo ir kalio trąšų berkime po 50 g/kv.m. Su žiemos krituliais trąšos iki pavasario pasieks augalų šaknis. Jei nešalta, galime retinti