Svogūnų ir česnakų rūdys

Svogūnų ir česnakų rūdys – grybinis susirgimas, pažeidžiantis laiškus. Ant jų atsiranda šviesiai žalios, truputį pakilusios pagalvėlės, kurios vėliau pajuoduoja. Virusas išlieka augalų liekanose ir daugiamečiuose svogūnėliuose. Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis, sėjinukų kaitinimas prieš paliekant juos žiemai. Prieš sodinimą sėjinukai taip pat kaitinami. Augant svogūnų laiškams, profilaktiškai jie purškiami vario sulfato tirpalu (10-iai l vandens […]

Svogūnų ir česnakų rūdys Read More »

Kiniškasis arbatmedis

Kiniškasis arbatmedis (Thea sinensis L.) – arbatmedžių šeimos nuolat žaliuojantis krūmas arba nedidelis medis. Arbatmedžio šakos – nutolusios viena nuo kitos, jų lapai ovalūs, dantyti, o žiedai – balti su gelsvu ar šiek tiek rožiniu atspalviu bei maloniai kvepia. Arbatmedžiai žydi nuo rugpjūčio mėnesio iki šalnų, o dera spalio-gruodžio  mėnesiais. Kultūrinio arbatmedžio tėvynė – kinija. Arbatmedžio lapuose yra daug (nuo 9 iki 35%) rauginių medžiagų, eterinio aliejaus,

Kiniškasis arbatmedis Read More »

Kekerinis svogūnų puvinys

Kekerinis svogūnų puvinys – grybinis susirgimas. Apie svogūnėlio kaklelį pasirodo pilkos, įspaustos dėmės, kurios vėliau, laikant svogūnus ilgesnį laiką, pažeidžia lukštą ir dugnelį. Grybas išlieka svogūnėliuose, dirvožemyje ir augalų liekanose iki kitų metų. Apsaugos priemonės. Svogūnai nuimami sausą saulėtą dieną ir džiovinami lauke 12 dienų 25-26 °C temperatūroje, 3 dienas – 30-35 °C temperatūroje, po

Kekerinis svogūnų puvinys Read More »

Vytulys

Požymis – krintantys lapai. Priežastys – grybinės ligos: fuzariumas (Helius), sklerotiniozė. Nupjovus stiebelį prie šaknies kaklelio, matomi parudavę gniužulėliai. Apsaugos priemonės. Sergančius nuvytusius augalus būtina išrauti ir sudeginti, dirvą supurenti, laistyti retai ir tik ryte. Kitais metais paprikų ir baklažanų tame sklypelyje nesodinkite.

Vytulys Read More »

Pelėdgalviai

Kenkėjai yra pelėdgalvių vikšrai, naktį graužiantys stiebus, lapus ir lapkočius. Vikšrai – 30-40 mm ilgio, įvairių spalvų: pilki, aksominės juodos spalvos. Pažeidžia visas daržoves, bet ypač nuo jų kenčia kopūstai, pomidorai, agurkai. Apsaugos priemonės – piktžolių naikinimas, giliai sukasta žemė, vikšrų rinkimas rankomis, purškimas žydinčio pelyno ištrauka. 10-iai litrų verdančio vandens imama 300 g supjaustytų

Pelėdgalviai Read More »

Sprakšiai

Pomidorų šaknis pažeidžia ir prasiskverbia į stiebo vidų šių vabalų lervos. Jos yra 20 mm ilgio, geltonos spalvos. Apsaugos priemonės. Norint išnaikinti sprakšius sklypelyje, kur bus auginami pomidorai, likus 3-4 dienoms iki daigų sodinimo 10-12 cm gylyje užkasami žalių bulvių, morkų, burokėlių gabaliukai, sumauti ant 16-17 cm ilgio pagaliuko. Pagaliuko galai turi būti virš žemės

Sprakšiai Read More »

Kurkliai

Tai visaėdis pilkšvai rudas 5 cm ilgio, turintis kasamąsias letenėles, trumpus antsparnius, vabzdys. Gyvena drėgnose vietose, prie upių, prie vandens telkinių, gerai mėšlu patręštuose, puveninguose dirvožemiuose. Kurkliai įsirengia lizdus 10-15 cm gylyje, padeda po 200-350 kiaušinėlių, iš kurių po trijų savaičių išsirita lervos. Kurkliai pažeidžia ne tik pomidorus, bet ir agurkus, burokėlius, morkas, kopūstus, bulves.

Kurkliai Read More »

Arbūziniai amarai

Pažeidžia ūglius, žiedus, vaisių užuomazgas ir apatines lapų dalis. Lapai susiraukšlėja ir susisuka. Amarai pasirodo antroje vasaros pusėje. Iš pradžių jie būna gelsvi, paskui – tamsiai žali. Amarai labai greitai vystosi – per keletą dienų aptraukia visą apatinę lapų dalį, užuomazgas ir žiedus. Apsaugos priemonės. Reikia išnaikinti piktžoles, nes amarai patenka ant augalų tik nuo

Arbūziniai amarai Read More »

Scroll to Top