Kopūstai dažnai suserga šia liga. Ligos požymiai: ant kopūstų šaknų atsiranda pūslėti išsipūtimai. Sergantys augalai pagelsta ir žūva. Dažniausiai šia liga suserga kopūstai auginami rūgščiose, drėgnose dirvose. Apsaugos priemonės. Dirvožemio kalkinimas (200 g šviežiai gesintų kalkių į 1 m2 3-4 kartus per metus). Aptikus šią ligą, kopūstai toje pačioje vietoje neauginami 5 metus. Jeigu gumbas […]
Kopūstinis baltukas ir kopūstinis pelėdgalvis. Kopūstinis baliukas – tai baltas drugelis su juodomis dėmėmis ant sparnelių. Apatinėje lapų pusėje jis deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita vikšrai, graužiantys kopūstų lapus. Kopūstinis pelėdgalvis – tai pilkas naktinis drugelis. Deda kiaušinėlius apatinėje lapų pusėje. Iš jų išsiritę žali vikšrai pragraužia lapus ir gūžes, palikdami tamsiai žalias išskyras. Apsaugos
Sraigės ir daržiniai šliužai. Tai labai rajus kenkėjai, pažeidžiantys ne tik antžeminę, bet ir požeminę augalų dalis. Kad atsirado šių kenkėjų pastebima iš apgraužtų lapų ir džiūstančių gleivių. Apsaugos priemonės. 0,5 l pelenų, 2 šaukštai valgomosios druskos, 2 šaukštai maltų pipirų (juodųjų arba raudonųjų), 2 šaukštai garstyčių miltelių. Viskas gerai sumaišoma ir karštą saulėtą dieną
Nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos ji deda ant žemės prie stiebo arba ant stiebo kiaušinėlius, iš kurių po 6-7 dienų išsirita lervos. Jos ėda šaknis, jose pragraužia tuštumas ir augalas žūva. Labiausiai kopūstinė musė kenkia daigams ir lysvėje pasodintiems ankstyviesiems kopūstams. Apsaugos priemonės. Pasirodžius kenkėjams žemė aplink daigus ir lysvėje pasodintus kopūstus pabarstomą nubaidančiomis
Svogūninės muselės. Jos pradeda skraidyti gegužės antroje pusėje, deda kiaušinėlius į dirvą arba ant sausų svogūnų lukštų. Po kelių dienų iš kiaušinėlių išsirita lervos, prasiskverbia į svogūnėlį, kuris supūva ir augalas nuvysta. Apsaugos priemonės. Svarbiausia priemonė – ankstyva svogūnų sėja ir sodinimas. Pasirodžius muselėms, kiekvienas m2 dirvos pabarstomas 100 g pelenų arba 1 šaukštu tabako
Jis pažeidžia sultingąjį žieminių česnakų audinį, ant skiltelių pasirodo rudos ir pilkšvai rudos opelės. Pažeistos skiltelės sunkiai įsišaknija, prastai žiemoja, česnakų pasėliai būna reti, sumažėja derlingumas, laiškų galai pagelsta. Apsaugos priemonės. Skiltelių dezinfekavimas vario sulfatu ir valgomąja druska prieš sodinimą, kruopštus skiltelių perrinkimas. Nuėmus derlių galvutės iš karto greitai išdžiovinamos – prieš saulę arba pastogėje.
Fuzariozė – grybinis susirgimas, kurio metu suminkštėja dugnelis, po to parausta ir sunyksta šaknys, pasirodo rudos dėmės ant laiškų, jie pamažu nuvysta, augalas ir svogūnai sudžiūsta. Apsaugos priemonės. Sodinami tik sveiki svogūnėliai, laikomasi sėjomainos, dirvožemis purškiamas vario sulfato tirpalu (1 šaukštas 10-iai l vandens), sunaikinami sergantys augalai.
Juodligė – grybinis susirgimas, atsirandantis, svogūnus laikant aukštoje temperatūroje. Sudžiūsta pažeistų svogūnų viršutiniai sultingi lukštai, o sėjinukai ir česnakai visiškai sudžiūsta. Šia liga suserga nesubrendę ir nepakankamai išdžiovinti svogūnai bei česnakai. Apsaugos priemonės. Svogūnai ir česnakai gerai išdžiovinami ir tinkamai laikomi. Jeigu laikant svogūnus atsiranda ligos požymių, svogūnai dar kartą džiovinami ir apibarstomi kreidos miltais.
