Pasodintus medelius apdėkime mėšlu

Naujai pasodinti medeliai būna neatsparūs šalčiams. Pasitaiko, kad ir labai atsparių šalčiams veislių skiepai, pasodinti rudenį, nušąla, nes jie dar naujoje vietoje neįsitvirtino. Dažniausiai tai atsitinka, kai skiepai sodinami vėlai -rudenį ir žemė apie juos iki žiemos nenuslūgsta. Kad rudenį to neatsitiktų, kai tik prasideda šalčiai ir žemė kiek sustingsta, naujai pasodintus medelius reikia apkloti mėšlu. Jo dedame apie 20 […]

Pasodintus medelius apdėkime mėšlu Read More »

Pelkinė vingiorykštė

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) Daugiametis 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebas stačias, viršutinė dalis šakota, lapai plunksniški, žiedynas – tanki šluotelė. Vainiklapiai balti arba rožiniai, kvapūs. Žydi birželio-liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga pelkių, upių ir ežerų pakrantėse, šlapiose pievose, drėgnuose miškuose, pagrioviuose. Mėgsta drėgnus ir daug maisto medžiagų turinčius dirvožemius. Paplitusi visoje respublikoje. Vaistams vartojami žiedai arba visa antžeminė

Pelkinė vingiorykštė Read More »

Pasiruoškime žemės pavasarinių daržovių daigams

Pavasarį dažnai pavėluojame išauginti daržovių daigų vien dėl to, kad iš rudens nebuvome pasiruošę žemės. Paprastai pavasarį visa žemė būna dar padengta sniegu arba giliai įšalusi. Todėl turime žemės pasiruošti tuomet, kada tai nesunku padaryti. Auginant daržovių daigus reikia turėti mėšlinės, velėninės, lapinės ar kitokios pūdyminės žemės. Pasiruošę jos laiku, pavasarį galėsime anksčiau pradėti auginti daigus ir greičiau valgyti žaliąsias daržoves.

Pasiruoškime žemės pavasarinių daržovių daigams Read More »

Daržovių laikymas žiemą (II)

Reikia pasirūpinti, kad kaupe esančios bulvės ar daržovės gerai laikytųsi, nešustų ir tam tikslui reikia įruošti vėdintuvus. Vėdintuvai daromi dveji – viršutinis ir apatinis. Apatinis vėdintuvas, tai stogelio formos įtaisinys, sukaltas iš kartelių su 2-3 cm tarpais orui išeiti. Jis tiesiamas -horizontaliai per visą kaupą, o jo galai turi likti išsikišę iš kaupo. Viršutinis vėdintuvas daromas status, kaminėlio pavidalo ir su stogeliu,

Daržovių laikymas žiemą (II) Read More »

Arbata iš vietinių augalų

Vietinių augalų arbata yra labai naudinga sveikatai, nes joje nėra žmogaus organizmui nepageidaujamo elemento – teino. Ji skani ir sveika. Arbatos gamybai renkami šie augalai ir jų dalys: 1. Lapai: obelų, beržų, didžiosios dilgėlės, gervuogių, šermukšnių, žemuogių, erškėčių, aviečių, juodųjų serbentų, liepų, vaistinės melisos, mėtų, bruknių, vyšnių, gudobelių, jazminų. 2. Ūgliai su žiedais: Čiobrelių, viržių, žemuogių. 3. Vaisiai: šermukšnių, erškėčių,

Arbata iš vietinių augalų Read More »

Prisikaskime vaistingųjų šaknų (II)

Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale). Šaknys su šakniastiebiais kasamos rudenį. Džiovinamos ir laikomos sausoje vietoje. Gelsvės šaknų nuoviras gydo žarnų atoniją, gerina virškinimą, mažina kraujo spaudimą. Vartoja širdies ligoms gydyti, jis stiprina lytinį pajėgumą. Gelsvės šaknys vartojamos kulinarijoje, parfumerijoje ir gėrimų gamyboje. Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale). Šaknys kasamos vėlai rudenį. Šaknų nuovirai greitina tulžies išsiskyrimą, kasos ir kepenų fermentų veiklą, gerina apetitą, jie vartojami

Prisikaskime vaistingųjų šaknų (II) Read More »

Prisikaskime vaistingųjų šaknų

Ruduo pats laikas, kada galime prisikasti vaistingųjų šaknų. Jos geras vaistas nuo daugelio ligų. Balinis ajeras (Acorus calamus). Jo šakniastiebiai kasami rudenį ‘bei pavasarį. Gerai išplaunami ir pjaustomi 15-20 cm ilgio gabaliukais. Džiovinami džiovykloje. Ajero šakniastiebių nuoviras geriamas sutrikus virškinimui, pradingus apetitui, sveikstant po gripo, nuo inkstų akmenligės. Seniau jo nuoviru gydydavo šlapimo susilaikymą. Jis vartojamas aromatinėms vonioms, plaukų slinkimui sulaikyti. Taip

Prisikaskime vaistingųjų šaknų Read More »

Mažieji žmogaus pagalbininkai (II)

Labai naudingi varliagyviai Dėl nelabai gražios išvaizdos rupūžės ne itin mėgstamos. Tačiau tai labai naudingi varliagyviai. Biologiniai skirtumai tarp varlių ir rupūžių nedideli, tačiau rupūžės kitaip tupi, jų kojos trumpesnės, o oda sausa ir karpota. Rupūžės, kaip ir varlės, tupėdamos tyko grobio ir vabzdžius arba kitus smulkius gyvius sugauna ilgu lipniu liežuviu. Kai kurios jų aktyvios naktį, o kitos medžioja dieną.

Mažieji žmogaus pagalbininkai (II) Read More »

Scroll to Top