Jei sutrinka augimas: taisyti priežiūros klaidas ir pernešti augalą į jam tinkančią vietą. Kartais gali būti pakenktos šaknys. Tuomet jas reikia pašalinti arba insekticidais naikinti šaknų kenkėjus. Jei augalas gauna per daug saulės: šalinti dėmėtus lapus. Augalą pastatyti šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje. Laistant augalus, kurie stovi saulėkaitoje, vandens nepilti ant lapų — išgaubti vandens […]
Kaip pačiam pasigaminti būtinų purškimo priemonių Dilgėliu ekstraktas nuo amarų 500 g šviežių dilgėlių apie 12-24 valandas mirkyti 5 l vandens. Ką tik nupiltą ir neatskiestą antpilą purkšti nuo amaru. Vaistažolių arba gėlininkų parduotuvėse galima jo įsigyti jau pagaminto. Asiūklių nuoviras nuo miltligės 500 g šviežiai nuskintų arba 150 g džiovintų dirvinių asiūklių maždaug 24
Joks augalas neapdraustas nuo ligų bei kenkėjų, tačiau galima padėti jam augti sveikam ir stipriam: vengti priežiūros klaidų, stiprinti augalus, kilus pavojui tuoj pat surasti ir pašalinti ligos priežastis, mokėti greit ir gerai naikinti kenkėjus. Pavyzdžiui, voratinklinę erkę galima bemat nugalabyti kuriam laikui aprišus augalų sandariu polietileno maišeliu. Netinkamai prižiūrimas arba netinkamoje vietoje laikomas augalas
Iš tikrųjų visi lapiniai augalai taip pat žydi ir veda vaisius. Išimtys — aukštoji araukarija, papartis ir kiparisas. Jie tiesiog yra senoviškesni — gyvavo milijonus metų iki atsirandant žydintintiems augalams. Daugelis vadinamųjų lapinių augalų pas mus niekada nežydi, nes savo tėvynėje jie yra didžiuliai medžiai, o ankštame gėliapuodyje lieka nuolat jauni, nesubrendę žydėti. Kiti lapiniais
Fitonija (Fittonia verschaffeltii) Šio puikaus smulkialapio augalo krikštamotės — anglės Elizabeta ir Mari Fiton (Elizabeth Fitton, Mary Fitton), davusios jam botaninį vardą. Itin paplitusios veislės: ‘Argyroneura’ (“Sidabragyslė’) fitonija su sidabriškomis gyslomis ir ‘Pearcei’ — su raudonomis gyslomis. Abiejų veislių lapai užauga iki 7 cm ilgio ir gali gražiai uždengti žemę drėgname ir šiltame gėlių lange,
Gebenė (Hedera helix) Senovės Egipte gebenė laikyta dievo Ozirio augalu, antikinėje Graikijoje — pašvęsta Dionisui, o dabartiniais laikais tapo vienu mėgstamiausių kambarinių bei sodo augalų. Šiandien sunku suskaičiuoti visas jos veisles ir atmainas. Ypač paplito stambialapė baltmargė veislė ‘Gloire de Marengo’ (“Marengo šlovė’). Kambaryje dažniausiai auginamos mišrūnės, gautos sukryžminus Hedera helix ssp. canariensis su Hedera
Avortija (Haworthia) Avortijos — nedidukai sukulentai, pastaruoju metu tapę itin madingi, Jie kilę iš karštos Pietų Afrikos, kur nuolat turi slėptis nuo saulės krūmuose arba po uola. Tėvynėje per karščius Haworthia truncata net iki lapų galų pasislepia žemėje. Pas mus sodininkų itin mėgiamos dvi rūšys: Haworthia fasciata — su skersai dryžuotais, į skrotelę susitelkusiais lapais
Ginura (Gynura) Purpuriniai pūkuoti ginuros lapai suteikia šiam atogrąžų puskrūmiui (Gynura aurantiaca) nepakartojamo žavesio. Savaime veši Javos kalnų miškuose. Iš pradžių stiebas auga tiesus, paskui, jeigu į ką įsikabina, lipa aukštyn ir užauga iki pusės arba 1 m aukščio. Ginura aurantiaca buvo atvežta į Belgiją 1880 metais. Naujesnė yra Gynura scandens iš Rytų Afrikos atogrąžų.
