Raibuolė

Raibuolė (Paphiopedilum)

Žinoma apie 60 Paphiopedilum genties rūšių, bet dar daugiau — kuo įvairiausių mišrūnų ir veislių. Beje, šie augalai daug patvaresni negu grynos rūšys ir ne taip bijo sauso šildomų patalpų oro.

Raibuolė auga kiek kitaip, nei daugelio kitų genčių orchidėjos. Kiekviena jos lapų skrotelė išaugina tik vieną žiedą – baltą, geltoną, žalią, rudą arba purpurinį, o kartais margą – šlakuotą arba dryžuotą. Jam peržydėjus susidaro naujos skrotelės, kurios žydi tik kitais metais.

Raibuolė dar yra vadinama Veneros šlepete. Pažiūrėjus į žiedą, nebekyla abejonių, kodėl gėlė taip yra vadinama.

Žydėjimo laikas: Pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą — nelygu rūšis ir veislė.

Šeima: Orchidaceae, gegužraibiniai.

Tėvynė: Atogrąžų Azija.

Geriausiai auga: Vasarą pusiau ūksmingoje, žiemą šviesioje, bet ne saulėtoje patalpoje. Visus metus dieną mėgsta kambario temperatūrą, o naktį — vėsą. Rugsėjo mėnesį, raibuolei baigus leisti naujas atžalas, 2 – 3 savaites naktimis laikyti vėsioje, dienomis saulėtoje vietoje.

Laistymas, tręšimas: Dirva, kurioje šaknijasi šis augalas, privalo nuolat būti saikingai drėgna. Laistyti tik tada, kai ji gerokai pradžiūvusi, o žiemą — dar mažiau. Balandžio — rugsėjo mėnesiais kas 3 savaites šiek tiek patręšti.

Kiti priežiūros ypatumai: Nuolat drėkinti patalpos orą, dažnai apipurkšti augalo lapus, o peržydėjusį persodinti, bet tik tuomet, jei substratas sukietėjęs arba atsiduoda puvėsiais.

Dauginimas: Kero dalimis (persodinant).

Kenkėjai, ligos: Kartais apninka voratinklinės erkės arba skydamariai. Dėl drėgmės dirvoje pertekliaus gali pūti pumpurai, lapai ir šaknys.

Patarimas: Juo didesnis keras, juo raibuolė puikiau jaučiasi, tad geriau be reikalo jo nedalyti.

-

Leave a Reply