Gloksinija

Gloksinija (Sinningia)

Kambarinės gloksinijos giminaitės gyvena Pietų ir Vidurio Amerikoje, Ten jų esama apie 50 įvairių rūšių.

Gloksinija-Sinningia
foto: Joao Medeiros, CC BY 2.0, Sinningia elatior

Kone visos (išskyrus dvi) turi gumbus, tačiau žydi gana kukliais ir neišvaizdžiais žiedais.

Dabar mūsų palanges puošiančios mišrūnės gloksinijos tikrasis protėvis — Sinningia speciosa. Savaime gamtoje ji auga Pietų Brazilijos drėgnuose uolų šlaituose ir žydi violetiniais ir tamsmėlyniais mažais žiedų varpeliais. 1815 metais ji buvo atvežta į Angliją.

gloksinija sinningia speciosa
foto: kafka4prez, CC BY-SA 2.0, Sinningia speciosa

Pirmosios didžiažiedės veislės atsirado sukryžminus Sinningia speciosa ir Sinningia regina. Pastaroji rūšis, atvežta į Europą 1903 metais, pasižymi rudai raudonais aksomiškais lapais, išmargintais baltomis gyslomis. Kabantys violetiniai žiedai viduryje turi blyškiai gelsvą juostą, išmargintą violetinėmis dėmėmis.

Iš abiejų šių rūšių, taip pat iš Sinningia gultata, Sinningia helleri ir Sinningia villosa buvo išvesta daugybė kitų mišrių veislių, tarp jų ir garsioji raudonžiedė ‘Saulėlydis’. Tai pirmoji mišrūne Sinningia mažesniais, minkštesniais lapais, kurie nebelūžinėjo kaip anksčiau.

Bėgo metai, ir naujos kuo įvairiausių spalvų bei atspalvių veislės radosi kaip iš gausybės rago. Buvo sukurta dvispalvių, kvepiančių, aksomiškų, blizgančių kaip šilkas, ir pilnaviduriais žiedais, beje, labai panašių į išsiskleidusias rožes.

Pirkdami gloksinijas žiūrėkite, kad jos turėtų kuo daugiau žiedpumpurių, mat nužydėjusių šiuolaikinių ir gausiai žydinčių veislių neverta toliau auginti, kadangi gumbai būna per maži, kad kitais metais išleistų naujus ūglius, ir dažniausiai žiemodami žūva.

Žydėjimo laikas: Kovas — rugpjūtis.

Šeima: Gesneriaceae, gesnerijiniai.

Tėvynė: Protėviai kilę iš Brazilijos, tačiau parduodamos vien kultūrinės veislės.

Geriausiai auga: Šiltoje, šviesioje vietoje, bet tiesioginių saulės spindulių ir sauso oro nemėgsta.

Laistymas, tręšimas: Lieti saikingai, minkštu kambario temperatūros vandeniu. Jei ketinama augalą auginti toliau, būtina kartą per savaitę tręšti.

Kiti priežiūros ypatumai: Gloksinijų negalima purkšti, geriau drėkinti orą. Negalima drėkinti lapų! Gloksinijai peržydėjus, leidžiama gumbams palengva susitraukti. Sausi lapai pašalinami, gumbai apdžiovinami ir laikomi šaltai, senoje žemėje (15°C). Pavasarį persodinami į šviežią žemę ir laikomi šiltoje, šviesioje ir drėgnoje vietoje, kol išleis naujas atžalas.

Dauginimas: Sėklomis, tačiau mėgėjams nepatartina, kadangi nuo lapkričio iki vasario reikalingas dirbtinis apšvietimas.

Kenkėjai, ligos: Jei oras per sausas, susisuka lapai, augalą apninka amarai. Nuo per šalto vandens ima linkti stiebai bei pūti šaknys. Pastarosios ligos gali apnikti ir per giliai pasodinus augalą į gėliapuodį.

Pastaba: Tokia pat priežiūra tinka ir raudonžiedei Sinningia cardinalis (syn. Rechsteineria cardinalis). Beje, ši rūšis lengviau išaugina naujas atžalas.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top