Afrikinė sparmanija (Sparmannia africana)
Tai gražus kambarinis medelis, tiksliau, sumedėjęs krūmas, reikalaujantis nemažai erdvės ir šviesos. Minkšti ir švelnūs tarsi aksomas, iš abiejų pusių apaugę smulkučiais plaukeliais lapai kabo ant ilgų kotų. Kai kurie (bet ne visi) augalai nuo žiemos vidurio iki pavasario žydi. Balti su raudonais ir geltonais kuokeliais žiedai sukrauti skėčio pavidalo žiedynuose.
Šeima: Tiliaceae, liepiniai.
Tėvynė: Pietų Afrika.
Geriausiai auga: Šviesioje, bet ne saulėtoje, gerai vėdinamoje, vėsioje (žiemą 10 – 15°C) patalpoje. Gaudamas per mažai šviesos augalas negražiai ištįsta.
Laistymas, tręšimas: Dideli lapai rodo, kad afrikinė sparmanija išgarina daug drėgmės, todėl žemė, kurioje ji auga, privalo niekuomet neišdžiūti. Tačiau padėkle užsilikęs vanduo taip pat pražūtingas. Vasarą laistyti daugiau, žiemą mažiau (jei augalas laikomas vėsoje). Kovo – rugpjūčio mėnesiais tręšti kas savaitę, žiemą šviesioje vietoje — kas 2 mėnesius.
Kiti priežiūros ypatumai: Jaunus augalus kasmet, senesnius — jei reikia, persodinti į gėlių žemę. Kai numeta lapus, nugenėti iki sumedėjusių stiebų.
Dauginimas: Pavasarį žoliniais ūgliais šildomoje dauginimo lysvėje. Iš ūglių su žiedais paprastai išauga kresnesni ir gausiau žydintys medeliai, iš nežydinčių — didesni ir tvirtesni, bet žydi tik būdami suaugę.
Kenkėjai, ligos: Meta lapus dėl šviesos bei maisto medžiagų trukume ir dėl šilumos pertekliaus. Dėl troškaus, nevėdinto oro apninka voratinklinės erkės, tripsai, baltasparniaim ir miltuotieji skydamariai.
Patarimas: Afrikinė sparmanija lengvai apvirsta, jei auga per mažame gėliapuodyje, todėl ją pravartu sodinti į šiek tiek didesnį, o į tarpus tarp žemės su šaknimis bei indo sienelių pripilti vandenį kaupiančių molio gurvuolių.