Dauginimas ataugomis bei auginiais

Ataugos — tai jau susiformavusios augalo kopijos. Jos išauga prie motininio augalo stiebo, lapo arba šaknų.

Vienos augalų ataugos išauga jau su šaknimis, kitos — be. Tos, kurios šaknų neturi, be vargo šaknijasi vos palietusios žemę. Taip dauginasi:
• Kalankė (Kalanchoe pinnata, Kalanchoe daigremontiana), Asplenium bulbiferum, Tolmiea menziesii ir Begonia hispida var. cucullifera – ataugomis iš lapų.
• Meilenis — svogūnėliais.
• Bromelijos — ataugomis iš skrotelės.
• Uolaskėlė — palaipomis; uolaskėlės, klivijos, paparčiai, sansevjeros, kaktusai ir kiti sukulentai įvairiomis ataugomis.
• Orchidėjos, pavyzdžiui, Phalaenopsis arba Dendrobium, taip pat augina ataugas, vadinamas keikiais.

Dauginimas ataugomis auginiaisNuo motininio augalo augalėlis atskiriamas, kai jau turi šaknis, ir paprasčiausiai sodinamas į gėlių žemę arba pamerkiamas į vandenį. Svogūnėlių ataugos turi būti užaugusios bent iki pusės motininio svogūno dydžio. Bromelijų skrotelių ataugos privalo turėti piltuvėlį. Orchidėjų ataugos atskiriamos su gabalėliu koto ir vieliniu gnybtu pritvirtinami prie substrato.

Augalai išleidžiantys specialiai dauginimuisi skirtus visimo pumpurus, pavyzdžiui, kalankė (Kalanchoe pinnata bei Kalanchoe daigremontiana) arba kalnarūtė (Asplenium bulbiferum), išaugina ataugas jau su šaknimis — tereikia joms pakliūti į žemę.

Svogūnėliais dauginasi kai kurios svogūninės gėlės, pavyzdžiui meilenis. Jie atskiriami, kai užauga iki 6 cm dydžio, ir pasodinami į kitą gėliapuodį. Pražysta maždaug po 1-3 metų.

Bromelijos savo ataugas išleidžia prie pat motininės skrotelės. Užaugusias iki pusės motininio augalo dydžio galima atskirti ir pasodinti į kitą gėliapuodį. Kuo daugiau savo šaknų turi atžala, tuo lengviau prigyja. Pražysta skirtingu laiku po persodinimo — nelygu kokia rūšis.

Dauginimas auginiais

Auginiai yra motininio augalo dalys, imamos dauginimui.

Auginių rūšys:

1. Viršūnės auginiai: pjaunami nuo vienerių metų nežydinčių ūglio viršūnės. Jie turėtų būti su 2-4 lapų porom, o krūmelių — pusiau sumedėję. Pjauti po pat lapo pumpuru, apatinius lapus pašalinti. Viršūnės auginiams priskiriami ir dracenų bei viksvuolių skėčiai. Dauginant skėčiais patartina pirmiausia juos išretinti arba, jei labai stambūs, padalinti dalimis. Pjauti tik aštriu peiliu ir pjūvio vietą tučtuojau pabarstyti medžio anglies milteliais. Tuomet sodinti.

2. Dalių auginiais – vadinamos visos dar nesukietėjusios, lapus turinčios koto dalys arba ūglių galai. Abi auginių rūšys priklausomai nuo augalo rūšies yra žolinės, sumedėjusios arba pusiau sumedėjusios. Žoliniai auginiai jautriausi, bet geriausiai šaknijasi. Sumedėję auginiai ne taip greitai pūna, bet lėtai leidžia šaknis. Dalių auginiai imami iš viduriniosios arba apatinės ūglio dalies. Pjaunami ir paruošiami taip pat, kaip ir viršūnės auginiai. Pjaunama maždaug 0,5 cm po lapo bambliu. Auginys turėtų būti 5 -10 cm ilgio ir turėti 2-4 lapų poras. Apatiniai lapai šalinami, nes liesdamiesi su žeme greitai pūna.

3. Lapo auginį – sudaro lapas su koto dalimi. Lapo auginiai — tai atskiri lapai su koto dalimi. Jais geriausia dauginti sanpaulijas, įvairias šilokų rūšis, peperomijas arba begonijas. Jei lapų auginiai šaknijami vandenyje, į jį pravartu įmesti gabalėlį medžio anglies — ji dezinfekuoja vandenį.

4. Lapų gabalėliai – šaknis leidžia iš vidurinės gyslos. Begonijų ir sansevjerų lapo dalys šaknijasi itin gerai. Begonijų lapai perpjaunami skersai, tapo dalys į žemę įkišamos pagal buvusią augimo kryptį. Streptokarpo vidurinę gyslą galima išpjauti, o lapo puseles į dirvožemį įkišti gulsčiai.

5. Kamieno auginiai – tai mėsingos ne per daug sumedėjusios kamieno dalys. Kiekviena iš jų privalo turėti bent vieną akutę (augimo vietą). Jas šaknyti galima gulsčias arba statmenas  Šiuo būdu tinka dauginti difenbachijas, filodendrus, dracenas arba jukas.
Svarbu: augimo kryptis turi atitikti ankstesniąją, akis būtina atsukti į šviesą.

Triukas su polietileno maišeliu
Jis padės augalui geriau šaknytis. Gėliapuodis įkišamas į permatomą polietileno maišelį taip, kad nepatektų oras. Tuomet auginys atsiduria šiltnamyje ir per lapus neišgarina daug vandens. Didelius plokščius dauginimo indus galima irgi apdengti polietileno plėvele. Be to, gėlininkui pravartu žinoti, kad augalai geriau šaknijasi šiltoje
žemėje ir mažuose gėliapuodžiuose.

Lapų auginiai, šaknijami vandenyje
1. Nupjauti lapą su kotu. į stiklinį indą pripilti vandens ir, įmetus medžio anglies gabalėlį, apdengti polietileno skiaute. Skiautėje pradurti skylutę ir pro ją prakišti lapo kotą. 2. Įsišaknijusį daigelį pasodinti.

Lapo auginiai, šaknijami dirvoje
1. Nupjauti lapą su kotu.
2. Pjūvio vietą pamerkti į šaknijimosi hormoną.
3. Auginį įkišti į drėgną dirvą ir pirštais nesmarkiai apspaudyti aplinkui.
4. Užmauti polietileno maišelį, po apačia pakišti šildymo paklotą. Pasirodžius naujam ūgliui, polietileno maišelį nuimti.

Dauginimas skrotelėmis ir kamienais
1. Dracenos arba jukos viršūninę lapų skrotelę nupjauti ir šaknyti žemėje kaip auginius.
2. Kamieną supjaustyti gabalais, pjūvio vietas pabarstyti medžio anglies milteliais.
3. Kamieno gabalėlius pasodinti statmenai augimo kryptimi arba gulsčius, pasukus į viršų augimo akutes. Sandariai apdengti polietileno plėvele. Pasirodžius daigui, plėvelę nuimti.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: