Briuseliniai kopūstai – nepaprasti augalai: ant ilgo 60-70 cm stiebo prie lapų pagrindo išauga nedidelės kietos gūželės, vartojamos virtos. Šiuose kopūstuose gausu vitaminų, druskų, baltymų. Jie vartojami kaip dietinis ir gydomasis produktas, ypač sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Briuselinių kopūstų daigai auginami kaip ir baltųjų gūžinių, tik sėklos pasėjamos anksčiau – kovo 10-20 d., o daigai […]
Raudonųjų gūžinių kopūstų gūžės raudonai violetinės spalvos. Gūžės nedidelės, bet labai kietos ir gerai laikosi žiemą. Maistui vartojami švieži, bet galima ir marinuoti. Raudonieji gūžiniai kopūstai stiprina kraują ir kraujagysles. Auginami ir prižiūrimi taip pat, kaip ir baltieji kopūstai. Daigai sodinami eilėmis, atstumas tarp eilių 45 cm, tarpai tarp daigų – 25-30 cm.
Savojos kopūstų lapai raukšlėti, pūslėti. Juose 2 kartus daugiau baltymų, sausųjų medžiagų ir vitamino C negu baltuosiuose žiediniuose kopūstuose. Jų skonis švelnesnis ir malonesnis. Savojos kopūstų sodininkai augina mažiau, nes juos galima išlaikyti tik 2 mėn., be to, šie kopūstai duoda mažą derlių. Bet daugelis nežino, kad šiuos kopūstus galima palikti žiemai lysvėje. Sausio-vasario mėn.
Kaliaropės nepanašios į kopūstus, daugiau panašumo turi į ropes arba griežčius. Stiebas skoniu primena kopūstkotį, tik skanesnis ir sul-tingesnis. Saldų skonį kaliaropėms suteikia jose esanti sacharozė. Vitamino C kaliaropėse yra daugiau negu citrinose ir apelsinuose. Ypač jos naudingos vaikams. Šie kopūstai yra ankstyvi ir derlių duoda praėjus 2 mėn. po sudygimo. Todėl kaliaropių sėklos sėjamos
Daigai Norint gauti ankstyvą derlių, žiediniai kopūstai kovo-balandžio mėn. auginami daigais. Dažniausiai sodinami ankstyvųjų veislių kopūstai. Daugelis sodininkų išaugina gerą derlių, pasėję sėklas į lysvę balandžio trečiame dešimtadienyje ir uždengę plėvele. Sėklos sėjamos eilėmis, tarp kurių paliekamas 10 cm tarpas, o tarp sėklų 5-6 cm tarpelis. Pasėjus sėklas, lysvė uždengiama agroplėvele arba, padarius neaukštus lankus,
Daigų sodinimas į lysvę Sklypelio paruošimas. Kopūstams parenkama atvira, saulėta, derlinga vieta, gali būti nedideli pietiniai arba pietrytiniai šlaitai. Geriausiai kopūstams tinka dirva po ankštinių ir grūdinių kultūrų, agurkų, svogūnų, šakniavaisių, bulvių. Toje pačioje vietoje kopūstai auginami 2-3 metus, o po to kopūstus joje galima sodinti tik po 4 metų. Kopūstams reikalingas derlingas, geros struktūros dirvožemis.
Sėklų paruošimas sėjai Prieš sėją patikrinamas sėklų daigumas. Sėklos sudedamos į drėgną audinį ir prižiūrima, kad jis neišdžiūtų. Po 4-5 dienų sėklos turi sudygti. Sausos sėklos profilaktiškai nuo susirgimų 15 min. panardinamos į 45-50 °C temperatūros vandenį, po to 1 min. į šaltą. Po to jos 12 vai. mirkomos maitinamajame tirpale (1 l vandens imamas
Juodasis serbentas Uolaskėlinių šeimos nedygus krūmas. Lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti. Jų apatinėje pusėje yra geltonos liaukutės, išskiriančios eterinį aliejų. Žiedai gelsvi arba žalsvi, susitelkę po 5-10 svyrančiose retose, 3-5 cm kekėse. Vaisius rutuliška, sultinga, juoda, specifinio kvapo uoga. Žydi balandžio-gegužės mėnesį. Uogos prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesį. Auga paupiuose, drėgnuose miškuose ir krūmuose. Plačiai
