Agurkų paprastoji mozaika (Cucumis virus 1) Tai labai plačios specializacijos, visur išplitęs virusas, parazituojantis apie 300 skirtingų agurkinių, ankštinių, bulvinių, skėtinių ir daugelio kitų šeimų augalų. Paprastąja mozaika mūsų respublikoje agurkai serga šiltnamiuose ir lauke. Ligos požymiai pradeda išryškėti maždaug po mėnesio nuo augalų pasodinimo. Ant lapų galima pastebėti smulkias šviesiai žalsvas, vėliau gelstančias ir […]
Agurkų stiebų plokščialigė (fasciacija) Agurkų stiebų plokščialigė mūsų respublikoje nedažnai aptinkama. Yra pasitaikę atvejų, kai ja sirgo agurkai visame šiltnamyje, o kitais metais tuose pačiuose šiltnamiuose sergančių augalų nebuvo pastebėta. Šią ligą sukeliančios priežastys dar nevisiškai aiškios. Augalų stiebų arba ir kitų organų plokščialigė yra retas reiškinys. Tai tokie augalo vystymosi sutrikimai, dėl kurių jie
Agurkų klimatligė Agurkų klimatligės priežastys — nepalanki augalams drėgmė, temperatūra ir šviesos režimas. Dėl drėgmės trūkumo greičiausiai suserga tokie agurkai, kurių šaknys silpnai išsivysčiusios, o antžeminės dalys vešlios. Saulėtomis dienomis jų viršūniniai arba ir visi lapai apvysta. Jeigu drėgmės dirvoje ir ore trūksta ilgai, augalai gali nudžiūti. Lapalakštis džiūsta ir nuruduoja pradedant nuo kraštų. Kai
Agurkų nekrozė Jos priežastis — fosforo, kalio arba magnio trūkumas. Trūkstant fosforo, agurkų lapuose padidėja cukraus koncentracija, todėl juose susikaupia daugiau antociano. Chlorofilas kartu su antocianu suteikia lapams melsvai žalią spalvą. Tokių augalų augimas sulėtėja, jie išleidžia nedaug šoninių ūglių, gali sunykti žiediniai butonai bei vaisių užuomazgos. Lapalakščiai išgaubtai išsilenkia Fosforo trūkumas greičiau ir labiau
Agurkų neparazitinė gelta Agurkų neparazitinės geltos priežastis — boro, chloro ar natrio perteklius. Šiltnamiuose tręšiant agurkus boro junginių turinčiomis trąšomis, gali susidaryti šio mikroelemento perteklius. Dėl to agurkų apatinių ir vidurinių lapų kraštai maždaug 4—5 mm pločiu gelsta, nulinksta žemyn ir nudžiūsta, o patys lapai išsigaubia. Chloro ir natrio į šiltnamius dažniausiai patenka su vandeniu
Pomidorų fuzariozė (fuzarinis vytulys) (Fusarium oxysporum) Ši liga mūsų respublikoje plinta šiltnamiuose. Pirmieji požymiai — gelstantys ir vystantys žemutiniai lapai. Vytimas palaipsniui plinta link viršūnės, lapai pradeda džiūti. Anksti apsikrėtę augalai dar nepradėję vysti būna mažesni už sveikuosius. Fuzariozės sukėlėjas, kaip ir menturgrybiai, plinta augalo apytakos elementais, todėl ir šia liga sergančių augalų stiebo pjūvyje
Pomidorų šaknų rudligė (Thielaviopsis basicola) Šis grybas parazituoja įvairius augalus: pupeles, žirnius, lubinus, agurkus, kai kurias gėles. Gali pulti ir šiltnamiuose auginamus pomidorus. Liga pasireiškia spontaniškai: sergantys augalai pradeda vysti, jų pašaknys pūva. Išrovus tokį augalą, matomos parudavusios, pūvančios, aptrauktos tamsiai ruda grybiena šaknys. Pamatinis šakniapūdis sudaro dvejopas sporas: endokonidijas ir egzokonidijas. Vienaląstės 6—26 x
Pomidorų verticiliozė (Verticillium alboatrum) Verticiliozė sergančių pomidorų lapai pradeda gelsti (dažnai tik viename lapalakščio šone), o jų kraštai parausta. Vėliau ant lapų išryškėja rudos dėmės su būdingu ryškiai geltonu apvadu. Ligoti augalai saulėtą dieną apvysta, o rytais ir ūkanotomis dienomis vėl atsigauna. Vytimo priežastis — mechaniškas vandens indų užsikimšimas grybo hifais ir jų išskiriamos nuodingos
