Neužmirškime, kad daigus sodinti reikia tik į šviežiai paruoštą žemę. Yra dar vienas daigų išsodinimo būdas, jauni daigai, išleidę 2-3 lapus (neskaičiuojant skilčialapių), sodinami į žemių pripiltą medinę dėžutę, maždaug per 4-6 cm.
Dėžutė pastatoma šiltoje vietoje, pvz. šiltnamyje ar ant palangės. Toks būdas vadinamas pikavimu. Išpikuoti daigai, kai išleidžia 4-6 lapus, gali būti persodinti į lysvę.
Pasodinus daigus į lysvę, rūpesčiai dar nesibaigia. Kuo sunkesnė žemė, juo daugiau joje yra molio, tuo veikiau susidaro pluta. Be to, ypač tuoj po lietaus, priželia daugybe piktžolių. Todėl vėl reikia imtis darbo. Nuo lietaus sulimpa žemės paviršinis sluoksnis, o kaitinant saulei ir pučiant vėjui, susidaro tvirta pluta, ši pluta nepraleidžia saulės spindulių, šilumos ir oro, todcl k augalai. Taigi kauptuku privalote sutrupinti šią plutą.
Kitas darbas- tai ravėjimas. Kuo geresnė žemė, tuo vešliau joje tarpsta piktžolės. Vienokiu ar kitokiu būdu daugybė piktžolių sėklų patenka į kompostą, o su juo ir į daržą, gėlyną, šiltnamį. Naikinant piktžoles, būtina žinoti: naikinti tuo laiku, kai jos dar mažos. Ravėti įeikia periodiškai, tam tikrais laikotarpiais, pvz. kas dvi savaites.
Reikėtų įsidėmėti, kad sužėlus piktžolėms, kultūriniai augalai gali duoti menką derlių.
