Pavasarį, iki išsprogstant pumpurams, nuo vaismedžių kamienų ir skeletinių šakų nugramdau apmirusią žievę, samanas ir kerpes. Pastarosios – oro drėgmės ir negilaus gruntinio vandens rodiklis. Dažniausiai samanomis ir kerpėmis apauga medžiai arčiau miško. Storas šakas ir kamienus nuvalau metaliniu šepečiu plonais šereliais, o nuo smulkesnių šakelių pirštinėta ranka nubraukiu viską, kas įmanoma. Kartu nuskinu sausus lapus ir mumifikuotus vaisius, kuriuose žiemoja kenkėjai ir grybų sporos.
Atrodo, užsiėmimas nereikalingas – juk kerpės ir samanos ne parazitai. Bet aš seniai pastebėjau, kad nuvalyti vaismedžiai greičiau išsprogsta, vasarą būna stambesniais ir sodresnės spalvos lapais, užaugina gražesnius vaisius. Manau, kad žievei svarbu gerai kvėpuoti. Nuvalyta ji gauna daugiau šviesos. „Masažas” atjaunina vaismedį. Tik nereikia jo daryti rudenį – po kerpėmis žievė žiemoja geriau.