Kokia turi būti tikra žuvienė? Tai klausimas, į kurį turbūt niekada nerasite vieno teisingo atsakymo, kadangi skirtingų šalių virėjai bei gurmanai ar, tiesiog, šio patiekalo mėgėjai Jums pateiks visada skirtingus atsakymus. Svarbiausia, kad žuvienė būtų aromatinga ir skani! Juk nėra nieko geriau nei skanios garuojančios žuvienės kvapas. O jeigu tokią žuvienę išvirsite gamtoje su ką tik pagauta žuvimi, tai Jūsų šeima bei draugai liks ilgam maloniai nustebinti. Taigi, ką reikėtų žinoti prieš verdant žuvienę?
Skanios žuvienės pagrindas – geras sultinys
Žuvienę galima virti 2 būdais. Pirmas, kai sultinio Jūs atskirai neverdate, o užverdate vandenį ir į jį dedate įvairius žuvienės ingredientus. Tokiu atveju sriubą išvirsite daug greičiau, ir ji bus tikrai skani, tačiau ne tokio intensyvaus skonio. Kitas būdas – iš pradžių išsivirti sultinį, o po to iš jo virti jau pačią žuvienę. Lyginant su kitais sultiniais, šios virimas yra pakankamai greitas ir papildomai sugaišite vos 30-60 minučių, tačiau tai Jūsų patiekalą pakylės į visai kitą lygį.
Sultinys paprastai verdamas iš įvairių žuvies likučių, kurių nenaudosite sriubai. Tinka, žuvų galvos (be žiaunų), uodegos bei kaulai. Venkite riebių žuvų tokių kaip lašišos ar skumbrės, nes jos sultinį gali padaryti riebų ir ne tokį malonų valgant. Žuvies dalis būtinai kruopščiai nuplaukite, kad neliktų kraujo ar kitų liekanų, nes jos gali padaryti Jūsų sultinį ne tokį skaidrų, o gal net ir visiškai sugadinti skonį.
Iš daržovių dažniausiai naudojami įprasti produktai tokie kaip poras, salieras, svogūnas, krapai, petražolės bei lauro lapai. Taip pat truputis druskos bei pipirų. Kai kuriose virtuvėse dar papildomai naudojamas pankolis, peletrūnas, čiobrelis bei pagardinama trupučiu vyno, kad išgauti dar subtilesnį skonį. Bet tai nėra būtina.
Iš kokios žuvies dažniausiai verdama žuvienė?
Kokią žuvį pasirinkti dažnai priklauso nuo to, kokį žuvienės receptą pasirinksite. Tarkime, skandinaviška žuvienė, žinoma, dažniausiai verdama iš lašišos. Prancūzai bei italai naudoja ne tik įprastas žuvies dalis, bet ir jūros gėrybės tokias kaip midijos, krevetės ar kalmarai. O mūsų tautiečiai lietuviai naudoja tai, ką turime savo upėse ir ežeruose – tai ešeriai, karpiai, starkiai, karosai ir panašios žuvys. Svarbu, kad žuvis būtų kuo šviežesnė ir kad būtų išvalyta nuo ašakų. Juk niekas nenorime rasti „staigmenų“ valgydami žuvį. Jeigu neturite po ranka tradicinių žuvų, patiekalui puikiausiai tinka ir bet kuri jūrinė baltoji žuvis – menkė, plekšnė ir pan.
Daržovės bei prieskoniai
Kadangi žuvis jau ir taip patiekalui duoda subtilų skonį, tai įprastai nėra naudojama daug įvairių daržovių. Pagrindinės – tai svogūnas, bulvės bei morkos. Galima dar pagardinti petražolėmis, krapais, svogūnų laiškais. Prieskoniai taip pat naudojami įprasti mūsų virtuvei – pipirai, druska, lauro lapai. Bet stenkitės žuvienės neapkrauti papildomais skoniais. Šiuo atveju patiekalo pažiba turi būti žuvis, o visi kiti ingredientai tik papildyti bei suintensyvinti skonį. Norint ryškesnio skonio iš daržovių, siūlytinas variantas jas apkepinti, bet tai nėra būtina. Jei gaminsite pagal lietuviškos žuvienės receptus, tai pastebėsite, kad daugumoje patiekalų daržovės yra dedamos tiesiogiai į verdantį vandenį ir viskas. Tad abu variantai yra priimtini.
Štai šios trys dalys ir sudaro skanią žuvienę. Žuvienė nėra tas patiekalas, kuris reikalauja ypatingų kulinarinių sugebėjimų. Svarbiausia – šviežia žuvis, geras sultinys ir tinkamai parinktos daržovės bei prieskoniai. Dedate viską į puodą ir po kurio laiko turėsite nuostabią žuvienę. Dar įvairiuose Lietuvos kampeliuose galite pamatyti, kaip virėjai pamaišo žuvienę padegusia malka ar įpila degtinės stiklelį, bet tai nėra privaloma ir dažniausiai kažkokio papildomo skonio neprideda. Ir istoriškai žiūrint, tai net nėra mūsų protėvių palikimas. Bet jei norite padaryti įspūdį svečiams, būtinai tai pabandykite. Šie efektai žuvienės skonio tikrai nepagadins. Skanaus!