Nenužievintų eglių arba pušų rąstų žievė irgi tinka daržovių lysvėms. Prieš naudojimą ji susmulkinama 1-2 cm gabaliukais. Vien iš žievės komposto daryti negalima, būtina pridėti kitų sudedamųjų dalių: pvz., 4 dalys žievės, 1 dalis durpių, 1 dalis mėšlo ir 2 dalys velėninės žemės. Į 1 m3 šios masės dar pridedama 1 kibiras pelenų ir 3 […]
Panaudotų arbatžolių negalima iš karto išpilti į lysvę, nes jos pradeda pelyti, pūti, privilioja muses. Vasarą arbatžolės išpilamos į komposto krūvą. Žiemą arbatžolės surenkamos ir išdžiovinamos, o pavasarį sukasant lysves į 1 m2 beriama po 0,5 kg arbatžolių. Ypač tai naudinga pomidorams ir agurkams. Tabakas nėra trąša – jo ištrauka kartu su muilu naudojama amarams
Ar galima tręšti panaudotomis arbatžolėmis ir tabaku Read More »
Kiaušinių lukštai tinka vietoj kalkių – jie mažina dirvos rūgštingumą, pagerina jos struktūrą. Kiaušinių lukštai nuplaunami, išdžiovinami ir gerai sutrinami. Į lm2 galima sudėti 100-o nevirtų kiaušinių lukštus. Virtų kiaušinių lukštai geriau tinka kompostui, nes verdant iš jų išsiplauna kalcis. Ypač patartina lukštus suberti į lysves, kuriose bus auginami agurkai, pomidorai. Kiaušinių lukštų miltai suberiami
Tokius mišinius reikia ruošti iš anksto – vasarą arba rudenį, nes pavasarį jau reikia turėti kelias tokio dirvožemio rūšis. Dirvožemio mišiniui paruošti reikia velėninės, durpingos puvenin-gos žemės, smulkių pjuvenų ir drožlių. Dažnai sodininkai pavasarį vaikšto po gėlynus ir ieško žemės daržovių sodinukams arba gėlėms, bet ši žemė yra netinkama: joje auginamų daržovių sodinukų šaknelės pajuoduoja,
Dirvožemio struktūra – tai Įvairaus dydžio puveninių ir mineralinių elementų sudėtis. Augalams geriausiai tinka rupus (iki 12 mm skersmens) dirvožemis. Į tokį dirvožemį lengvai patenka oras, gerai sugeriama drėgmė, susidaro palankios sąlygos vystytis augalų šaknims, toks dirvožemis lengvai apdirbamas ir purenamas. Gerai dirvožemio struktūrai susidaryti padeda tręšimas perpuvusiu mėšlu, kompostu, įberiant medžio pjuvenų ir durpių.
Avietės dauginamos šakninėmis atžalomis. Sodinamos rudenį arba pavasarį. Iškasamas 40 cm gylio ir 40 cm pločio griovelis (ilgis gali būti bet koks). Derlingas žemės sluoksnis sumaišomas su perpuvusiumėšlu arba durpių-mėšlo kompostu, suberiamas į griovelį po 1-1,5 kibiro į 1 m2. Į priemolingas ir molingas dirvas beriama stambiagrūdžio smėlio, mineralinių trąšų, 1-2 stiklinės pelenų arba 1 stiklinė dolomitmilčių, 2-3
Serbentų sodinimas Juodieji serbentai gerai auga saulėtose vietose, drėgnose, bet ne-rūgščiose dirvose. Sodinami vienamečiai arba dvimečiai sodinukai 1,5-2 m atstumu vienas nuo kito rugsėjo mėn. arba balandžio mėn. pabaigoje, dar neiš-siskleidus lapams. Kad augalai geriau apsidulkintų, patartina sodinti kelių veislių krūmus. Iškasama 60×60 cm duobė. Kasant priemolinga žemė supilama atskirai, o sunkus glėjinis sluoksnis pašalinamas.
Uogos renkamos tik ryte, skinamos su vaiskočiu ir žiedo taurele, nepažeidžiant minkštimo. Nuskintos uogos iškart dedamos į šaldytuvą ir laikomos 1-2 val. 2-3 °C temperatūroje. Taip jos ilgiau išsilaiko.
