KOVOS SU KRYŽIASPALVĖMIS BLAKUTĖMIS BŪDAI

Kryžiaspalvės blakutės- maži vabalėliai, galintys visiškai sunaikinti ropių, kopūstų, salotinių garstyčių, ridikų ir ridikėlių daigus. Kryžiaspalvės blakutės ypač pavojingos augalų augimo pradžioje, jei su kryžiaspalvėmis blakutėmis laiku nekovosite, jos sugebės nugraužti visus jaunus daržo augalus. • Kryžiaspalvės blakutės ant daržovių persikelia nuo piktžolių, todėl jas būtina kruopščiau išravėti. • Kryžiaspalvės blakutės labiausiai pakenkia jauniems daržovių daigams, todėl stenkitės, kad daržovės kiek galima sparčiau […]

KOVOS SU KRYŽIASPALVĖMIS BLAKUTĖMIS BŪDAI Read More »

Kambarinių augalų priežiūra sausio mėnesį

Sausio mėnesį apžiūrėkite palmių lapus. Šildomose patalpose dažnai būna pernelyg sausas oras, todėl neretai palmių lapus pažeidžia voratinklinės erkutės. Pažeisti palmių lapai pagelsta, o vėliau ir nuvysta. Norėdami palmes apsaugoti nuo voratinklinių erkučių, padidinkite patalpose oro drėgnumą, augalus dažniau purkškite vandeniu, šalia jų pastatykite indus su vandeniu. Kambarinių augalų lapai netenka margaspalvio rašto, kai jiems trūksta šviesos, todėl margalapius kambarinius augalus žiemą būtina

Kambarinių augalų priežiūra sausio mėnesį Read More »

agurko dygimas, lapai

ANKSTYVASIS AGURKŲ DAIGINIMAS

Sausio mėnesį pasėję šiltnamėliuose arba dėžutėse agurkus daigams sodinti į šiltnamį, turite labai juos prižiūrėti. Praėjus 7-10 dienų nuo sudygimo, daigai papildomai tręšiami karvės atskiestomis išmatomis, įbėrus į kibirą 15 g amonio salietros, 15-20 g superfosfato ir 10 g kalio chlorido tirpalo. Kad daigai neištįstų, jie nugnaibomi virš antro lapo. Kai augalai silpnai vystosi, prieš sodinant daigus į nuolatinę vietą, jie papildomai

ANKSTYVASIS AGURKŲ DAIGINIMAS Read More »

ORCHIDĖJŲ PRIEŽIŪRA

Tinkamiausia vieta šioms gėlėms – pusiau šešėlis arba gana šviesi, bet ne saulėta vieta. Taip pat orchidėjos nemėgsta skersvėjų, pro lango plyšius besiskverbiančio šalto oro. Orchidėjoms nereikia daug vandens. Šiuos augalus reikia lieti retai ir nedideliais vandens kiekiais. Žiemą orchidėjas patariama lieti kas dvi, o vasarą- kas savaitę. Jei orchidėjas liesite pernelyg dažnai ir gausiai, supus jų šaknys. • Orchidėjas kas antra,

ORCHIDĖJŲ PRIEŽIŪRA Read More »

Sodiname gumbines begonijas

Begonijos mėgsta erdvias, gerai vėdinamas, šviesias, be tiesioginės saulės spindulių patalpas. Žiemą joms reikia ryškesnės šviesos. Tinkamiausia yra apie 20 °C temperatūra. Beveik visų rūšių begonijas galima dauginti stiebų ir lapkočių auginiais, o taip pat ir sėklomis. Vasario pirmomis dienomis gumbinės begonijos (tuberous Begonia) sodinamos į dėžutes, pripiltas lapinės, durpinės žemės ir smėlio mišinio (2:1:1). Substratas prieš sėją sudrėkinamas. Sėklos

Sodiname gumbines begonijas Read More »

BLAKINĖ KALENDRA

Kalendra atkeliavo nuo Viduržemio jūros pakrančių – iš senojo Egipto, Sirijos, Palestinos – ir paplito po visą pasaulj. Lietuvoje ji auginama kaip prieskoninis bei vaistinis augalas darželiuose, soduose. Nuo aštraus blakinės kalendros kvapo iš savo urvelių pabėga net pelės. Blakinę kalendrą patariama sėti anksti pavasarį lysvių kraštuose. Šie augalai nebijo pavasario šalnų ir neišąla net ir esant -8 °C temperatūrai. Blakinės

BLAKINĖ KALENDRA Read More »

Pirmieji žalumynai – lapiniai ridikėliai ir pipirnės

Lapiniai ridikėliai ir pipirnės yra labai vertingos lapinės daržovės. Jose gausu žaliųjų proteinų, vitamino C, mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies. Jų žmogaus organizmui žiemą labai trūksta. Lapinius ridikėlius bei pipirnes sėkite i gilią lėkštę ar plastmasinius indelius, kurių gylis 2-3 cm. Dugną puriai išklokite vata arba filtriniu popieriumi iki indelio viršaus. Prieš

Pirmieji žalumynai – lapiniai ridikėliai ir pipirnės Read More »

Liūtpėdės

Šios trapios, gležnos gėlelės, dar kartais vadinamos edelveisais, mėgstamos ir dovanojamos visame pasaulyje. Dėl meilės kopiama j aukščiausius kalnus, ieškoma kuklių žiedelių mylimam žmogui. Alpinės liūtpėdės- astrinių šeimos pilkai sidabriški augalai. Kiekviena jų šakelė primena liūto pėdą, todėl ir pavadinti liūtpėdė. Auga Vidurinėje Azijoje, Europos, Alpių ir Himalajų kalnuose. Stiebas status, 15 cm aukščio, beveik be lapų. Lapai linijiškai lancetiški, suaugę

Liūtpėdės Read More »

Scroll to Top