Žiedinius kopūstus patariama pirmąjį kartą patręšti,praėjus 2 savaitėms po jų daigų pasodinimo: 10 litrų vandensištirpinkite 1 valgomąjį šaukštą karbamido ir 0,5 litrokarvių mėšlo. Kiekvieno augalo šaknis patariama palieti 0,7litro šio tirpalo. Antrąjį kartą žiedinius kopūstus patariamapatręšti, kai šių augalų galvutė paaugs iki graikinio riešutodydžio: 10 litrų vandens praskieskite 0,5 litro skysto paukščiųmėšlo, ištirpinkite 1 valgomąjį […]
Kai moliūgai užaugina 3-5 lapelius, juos patariamapatręšti karvių arba paukščių mėšlo tirpalu. Ankstyvuosiuskopūstus ir aguročius patariama tręšti perpuvusiu mėšlu arkompostu, o vėlyvuosius kopūstus – šviežiu mėšlu.
Pirmąjį kartą burokėlius reikia patręšti, kai jie užaugina3-4 lapelius. 1,5 stiklinės karvių mėšlo piaskieskite 10 litrųvandens, ištirpinkite 1 valgomąjį šaukštą natrio ir fosforotrąšų bei 1 g boro rūgšties. Antrąjį kartą patręškite, kaibrandina šakniavaisius.
Salotas patariama tręšti 1 kartą. Kibire vandens, ištirpinkite0,5 litro karvių mėšlo, 1 valgomąjį šaukštą natrio ir fosforo trąšų. 3 litrais šio tirpalo patariama patręšti 1m2 dirvožemio.
Jei ridikėliai auga lėtai, o lapai pablykšta, šias daržovesbūtina skubiai patręšti. 10 litrų vandens ištirpinkite 1arbatinį šaukštelį karbamido ir 1 stiklinę karvių mėšlo. 5litrų šio tirpalo pakaks patręšti 1 m2 dirvožemio.
Norėdami patręšti saldžiuosius pipirus, 1 litrą karvių mėšlo piaskieskite 10 litrų vandens ir 1 m2 dirvožemio patręškite 6 litrais šio tirpalo.
Vaiskrūmiams gerai augti ir derėti reikalingos šios maistinės medžiagos: angliavandeniai, vandenilis, deguonis, azotas, fosforas, kalis, kalcis, siera, magnis ir geležis. Šių maistinių medžiagų vaiskrūmiams reikia daug, todėl šios medžiagos vadinamos makroelementais. Kai kurių maistinių medžiagų vaiskrūmiams reikia labai nedaug, todėl šios medžiagos vadinamos mikroelementais – boras, manganas, varis, molibdenas, kobaltas ir kitos medžiagos. Dažnai vaiskrūmiai dirvoje jaučia azoto, fosforo, kalio trūkumą. Daugiausiai
Juodosios avietės labai skiriasi nuo raudonųjų aviečių. Juodųjų aviečių ūgliai nėra tiesūs kaip raudonųjų aviečių, o sulenkti lanku ar išsiraitę. juodųjų aviečių šaknys dirvoje pasiekia net 1,5 metro gylį. Iš juodųjų aviečių šaknų neauga ūgliai, o šie vaiskrūmiai užaugina juodas, o kartais ir raudonas uogas, juodąsias avietes reikia dauginti ūglių viršūnėlėmis, kurias prie dirvos patariama pritvirtinti smeigtukais ir užberti žemėmis. Tada
