Triušis Prancūzų avinai

Išvesti Prancūzijoje. Mėsinė veislė. Triušiai sunkesni už anglų avinus. Keturių mėnesių triušiukas sveria 5-7 kg. Galva tipiška veislei – kuprota. Suaugusių ausys nulėpusios, o jauniklių – stačios. Bet augant jos lėpsta ir galiausiai guli ant skruostų. Kailis įvairių spalvų: baltas, pilkai žalvarinis ar melsvas.

Triušis Prancūzų avinai Read More »

Triušis Anglų avinai

Išvesti anglijoje. Tai geriausia mėsinė veislė. Triušiai dideli, o rekordininkai užauga iki 12kg. Galva didelė, panaši į avino, todėl ir gavo šį vardą. Kūnas 71 cm pločio. Ausys ilgos – iki 35 cm, nulėpusios. Akys spalvotos. Krūtinė plati. Kojo s ilgos. Kaulai stambūs. Auginant nereiklūs, vislūs. Kailis įvairių spalvų, plaukai tankūs, minkšti. Mėsa skani.

Triušis Anglų avinai Read More »

Triušis aliaska

Aliaska veislė – kailiniai triušiai. Nedideli, sveria 2-2,5 kg. Galva didelė, trumpa. Akys tamsiai rudos, žvitrios. Ausys neilgos, suglaustos. Uodega ilga, prispausta prie užpakalio. Nagai tamsiai rudi. Kailis juodas, plaukai labai švelnūs, trumpi, ploni, blizgantys. Pūkiniai plaukai melsvi.

Triušis aliaska Read More »

gira

Giros receptai

Spanguolių gira 1 kg. spanguolių, 4 litrai vandens, 350 gr. cukraus, 10 gr. mielių. Spanguolės pavirinamos 10 minučių ir nukošiamos. Išspaudžiamos sultys, kurios kartu su cukrumi supilamos į nuoviras ir išmaišius pravėsinamos. Sudedamos su cukrumi sutrintos mielės. Išmaišyta gira supilstoma į butelius ir užkimšta laikoma šaltoje vietoje. Gerti tinka po 3 dienų. Citrinų gira 2—3

Giros receptai Read More »

midaus gaminimas

Midus

Midaus gaminimas Midus yra alkoholinis gėrimas, gaunamas iš vandeniu atskiesto medaus, rauginamo vyno mielėmis. Grynasis, arba tikrasis, midus gaminamas iš gero natūralaus medaus, atskiedžiant jį vandeniu ir pridedant įvairių prieskonių. Tikrajam midui gauti vartojamas šviesus, švarus, centrifuguotas medus, suneštas iš liepų, vaismedžių, baltųjų dobilų ir pievų. Vaisių midus gaminamas iš medaus su vandeniu, pridedant aromatingų

Midus Read More »

ozkaroze

Ožkarožė

Ožkarožė – daugiametis žolinis augalas tamsiai žaliais lapais. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais rausvai violetiniais arba šviesiai rožiniais žiedais. Ožkarožė sėklas sunokina ankštelėse, panašiose į stiebelio ataugėles. Augalo antžeminėje dalyje yra daug vertingų medžiagų: baltymų, fosforo druskų, organinių rūgščių, karotino ir geležies, vario, mangano, nikelio, titano, molibdeno bei boro mineralinių druskų. Todėl jis ramina nervus, malšina traukulius, skausmą ir uždegiminius procesus. Liaudies medicinos atstovai

Ožkarožė Read More »

Kartusis moliūgas

Kartieji moliūgai kitaip dar vadinami karčiaisiais agurkais. Šie vaisiai turi daug geležies, beta karotino, kalio, kalcio, ląstelienos. Juos galima vartoti ne tik maistui, bet ir daugeliui ligų gydyti. Kartieji moliūgai valgomi blanširuoti. Tam labiausiai tinka geltonos ir oranžinės spalvos vaisiai. Jie perpjaunami per pusę ir pašalinus sėklas 2-3 minutes pavirinami vandenyje, o po to sumaišomi su česnakais ir paskaninami aitriaisiais pipirais

Kartusis moliūgas Read More »

Trilapis pupalaiskis

Trilapis pupalaiškis

Trilapis pupalaiškis auga pelkėse, šlapiose pievose, pelkėjančių ežerų ir upelių pakraščiuose. Jo lapai vaistinei žaliavai renkami visiškai susiformavę, be kotelių, augalui tik pražydus ar žydint (pupalaiškis žydi antrojoje gegužės pusėje ir birželio pradžioje). Teisingai išdžiovinti šio augalo lapai turi būti šviesiai žali, labai kartaus skonio. Trilapio pupalaiškio lapuose yra karčiųjų medžiagų, alkaloidų, organinių rūgščių, karotino, vitamino C, mineralinių medžiagų (mangano, jodo bei

Trilapis pupalaiškis Read More »

Scroll to Top