dygioji slyva

Dygiosios slyvos

Dygiosios slyvos auginamos ir valgomos jau labai seniai. Tai liudija ir archeologų radiniai. Dygiosios slyvos pas mus nėra-labai paplitusios. Jų, dar kitaip vadinamų dygiosiomis kryklėmis, yra Nemuno šlaituose prie Jurbarko ir Vilkijos. Tai tankus iki 5 m aukščio krūmas. Jau pats augalo pavadinimas sako, kad šakos apaugusios dygiais spygliais. Šios slyvos pavasarį pražysta baltais žiedais, kuriuos gausiai lanko bitės. Jų …

Dygiosios slyvos Read More »

eraicinai

Eraičinai

Labai originalūs dekoratyviniai augalai yra eraičinai – žali, pilki, mėlyni kupsteliai. Tai daugiamečiai augalai, savo lapų, žiedynų spalvingumu žavintys ne vieną. Sausuose Lietuvos pušynuose augantys aviniai, pilkieji, šiurkštieji, smiltyniniai eraičinai savąjį grožį skleidžia ne tik natūraliose augimvietėse, bet taip pat alpinariumuose ir gėlynuose. Dažniausiai dekoratyviniuose želdynuose auginamas mėlynasis eraičinas. Jų lapai būna kelių atspalvių. Krūmelis tankus, glaudus, pusiau kūgiškas. Lapai siauri, beveik …

Eraičinai Read More »

velines

Vėlinės

Tai mirusiųjų pagerbimo diena. Senieji žmonės pasakoja, kad tą dieną niekas nesilinksmindavo. Namuose tvyrojo rimtis, susikaupimas, kai kur buvo deginamos žvakės, mirusiųjų portretus perrišdavo juodais kaspinais. Žmonės ypač daug melsdavosi patys ir prašydavo, kad už artimųjų vėles melstųsi elgetos, kuriems atsilygindavo duona ir kitomis gėrybėmis. Mūsų tėvai ir seneliai labai gerbė mirusiųjų atminimą. Todėl kapinės lietuviams visada buvo šventa vieta. Pagarba kapams- …

Vėlinės Read More »

zeme

Mišiniai daigams auginti

Iš paruoštos šiltnamiams velėninės žemės Ir komposto bei durpių galima ruošti mišinį daigams auginti. Mišiniui paruošti imkite iki pusės kiekio durpių, apie ketvirtadalį ar daugiau arklių arba karvių mėšlo ir mažiau negu ketvirtadalį velėninės žemės. Nesant durpių, galima imti trąšią vidutinio priemolio daržo žemę. Velėninė žemė ruošiama iš 2/3-3/4 velėnų ir 1/3-1/4 mėšlo. Galima pridėti srutų ir mineralinių kalio bei fosforo trąšų. …

Mišiniai daigams auginti Read More »

rudeniniai velyviai

Rudeniniai vėlyviai

Įvairiose sodybos vietose gali augti unikalūs augalai – rudeniniai vėlyviai. Rudenį iš žemės išlenda rožiniai ir šviesiai lelijiniai žiedai. Ypač gražūs stambiažiedžiai ir daugiažiedžiai vėlyviai, žydintys paprastais ir pilnaviduriais žiedais. Rudenį žydintys vėlyviai visiškai neturi lapų, kurie atsiranda tik kitų metų pavasarį, o nuo vidurvasario ima džiūti. Vėlyvių nepatariama auginti žolės vejoje, nes nupjovus jų lapus, vėlyvių svogūnėliai negauna maistinių medžiagų, todėl rudenį …

Rudeniniai vėlyviai Read More »

valgomoji geltekle

Valgomoji gelteklė

Tai – daugiametis graižažiedžių šeimos augalas. Valgomos jo šaknys, kurios užauga iki 30 cm ilgio ir 3-4 cm storio. Šaknies žievė juoda, minkštimas geltonas. Sėti reikia anksti, kai tik atitirpsta žemė, nes vėliau pasėti augalai nespėja pakankamai sustorėti. Geltekles galima palikti žiemoti; tuomet šaknis būna storesnė, bet ne tokia skani.Dalis augalų jau pirmais metais žydi, …

Valgomoji gelteklė Read More »

roziu kenkejai ir ligos

Rožių kenkėjai ir ligos

Rožės, kaip ir visi kiti augalai, puolamos įvairių kenkėjų. Tokiems visų pirma priklauso amarai, smulkūs, žalios arba pilkos spalvos gležni vabzdžiai, jie dažniausiai apsėda jaunų ūglių viršūnes ir siurbia jų syvus. Atsikratyti nesunku panaudojus tabako ekstrakto vandens tirpalą (2 proc.) Labai nemalonus kenkėjas yra mažytė vapsvelė. Vos tik lapams pradėjus vystytis, ji deda vieną kiaušinėlį į pačią ūglio viršūnę. Iš jo …

Rožių kenkėjai ir ligos Read More »

imbieras

Prieskoninis imbieras

Šilto klimato šalyse labai svarbu laiku iškasti šakniastiebius. Tik tokiu atveju sulauksite gero prieskoninio imbiero derliaus. Tai geriausia daryti po to, kai augalas nužydi, lapai pagelsta ir nudžiūna, o stiebai nuvirsta. Per vėlai iškasti šakniastiebiai būna labai plaušingi ir net kartūs. Plantacijose derlius nuimamas praėjus 7 mėnesiams nuo pasodinimo, nors paprastai tai daroma po 9-10 mėnesių. Šakniastiebiai nepelys, jei juos džiovinsite …

Prieskoninis imbieras Read More »

Scroll to Top