Namuose galima išdirbti nedidelių gyvulėlių, pavyzdžiui, triušių, kailiukus. Išdirbimui tinka tik žiemą užmušti triušių kailiukai.
Pirmiausia reikia išmokti nudirti kailiuką. Užmuštas gyvulėlis pakabinamas už užpakalinių kojų, kad kraujas tekėtų pro nosį ir akiduobes, nepatekdamas ant kailiuko. Dirbti pradedama nuo priekinių letenėlių, kurios apipjaunamos aplinkui. Paskui kailiukas pjaunamas nuo pauodegio aukštyn vidine abiejų šlaunų puse. Nudyrus nuo šlaunų ir uodegos, kailiuką belieka nutraukti kaip pirštinę.
Nudirtą kailiuką reikia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nu lietaus ir saulės spindulių. Kailiukas išverčiamas plauku į vid ir užtempiama ant atatinkamo formato lentos arba ant specialiai pasigaminto ištemptuvo. Patalpoje, kurioje džiovinami kailiukai, neturi būti kandžių ir pelių.
Kailiuką galima džiovinti ir kitaip: perpjauti išilgai papilvės ir gerai ištempus (plauku žemyn) prikalti mažom vinutėmis prie lygios lentos.
Išdžiūvusį kailiuką reikia suminkštinti: pamirkyti parą 15 – 20 laipsnių temperatūros vandenyje. 1 kilogramui kailiukų reikia 1 litro vandens. Nuo suminkštėjusio kailio reikia nugramdyti mėsgalius ir riebalus. Gramdyti geriausia neaštriu peiliu arba lenkena. Kailiukas turi būti gerai ištemptas ant lentos arba trinkos. Gramdyti reikia labai atsargiai – nesupjaustyti kailiuko. Nugramdytą kailiuką reikia dar pamirkyti 24 valandas ir apžiūrėjus pašalinti likusias plėves.
Vienam litrui tirpalo reikia litre vandens ištirpinti 40 g valgomosios druskos ir po 0,5 ml pieno rūgšties , skruzdžių rūgšties ir formalino. Šis tirpalas naudojamas antram mirkymui.
Tada kailiukai rauginami. Parauginti tirpale kailiukai ir odos bus stipresni ir patvaresni. Litrui tirpalo reikia 60 g valgomosios druskos, 0,5 ml skruzdžių rūgšties, 2 ml koncentruotos sieros rūgšties, 1 ml acto rūgšties. Tirpalo temperatūra turi būti 22 laipsniai C. Ruošiant tirpalą, pirmiausia ištirpinama druska, o paskui nedidelėmis porcijomis pilamos rūgštys.
Kailiukai mirkomi 2 paras ( tirpalą reikia kasdien po 4 – 5 kartus pamaišyti ) . Didesni kailiai mirkomi ilgiau. Po keli parų kailiai išimami iš tirpalo, ištempiami ant lentos ir lenkena (dalgio formos peiliu) nusunkiamas iš jų vanduo. Nusunkta oda geriau įgeria cheminius reagentus. Senasis tirpalas pakeičiamas šviežiu.
Raugintą kailiuką reikia ištepti riebaline emulsija. Vienam triušio kailiukui suvartojama 0 ,3 – 0 ,5 litro emulsijos. Emulsija šepečiu arba skudurėliu įtrinama į vidinę kailiuko pusę, kailiukas sulenkiamas įtrintąja puse į vidų ir taip palaikomas 2 valandas, kad emulsija gerai įsigertų. Paskui kailiukas ištempiamas įtrintąja puse į viršų ir džiovinamas sausoje patalpoje, esant 30 – 35 laips. C temperatūrai.
Išdžiūvę kailiukai apie 3 valandas sukami rotaciniame būgne kartu su kietosios medienos pjuvenomis. Paskui kailiukai vėl gramdomi. Kad būtų elastingesni, neaštriu peiliu tampomi skersai. Nugramdyti, ištempti ir ištampyti kailiukai dar 2 valandas sukami rotaciniame būgne kartu su benzine išmirkytomis pjuvenomis. Baigiant išdirbti, reikia kailiukus nuspausti neaštriu peiliu skersai ir išilgai.
Tinkamai išdirbtas kailiukas yra minkštas, gerai ir ilgai dėvimas. Geriausiai išdirbami kailių fabrikuose, kur taikoma šiuolaikinė technologija. Patyrę kailiadirbiai taip pat juos tinkamai išdirba. Yra keletas būdų, kaip galima patiems išdirbti kailiuką. Džiovintas kailiukas mirkomas, kasdien keičiant vandenį, kol visai suminkštėja, sūdytas – kol kailyje nelieka druskos.
Tik ką nuluptas kailis nemirkomas. Į medinį , emaliuotą ar plastmasinį indą paruošiamas toks tirpalas: litras vandens, 12 – 15 kubinių cm koncentruotos acto rūgšties, 50 g druskos. Tokio tirpalo reikia 4 kartus daugiau nei sveria kailiukai. Pamerkti į tirpalą jie laikomi 2 – 3 dienas, keletą kartų pagaliuku pamaišomi. Kitas tirpalas: litras vandens , 5 kubiniai cm 100 % sieros rūgšties ir 50 g druskos. Tame tirpale kailiukai, vis pamaišant, mirkomi 12 valandų. Išmirkyti nuvarvinami ir po 1 – 2 dienų rauginami.
Rauginimo tirpalas : litras šalto vandens, 70 g alūno, 50 g druskos. Galima vietoj alūno įdėti gluosnio žievės, šakelių, kurios pirmiau kibire užpilamos vandeniu, užvirinamos ir ataušęs skystis nupilamas. Vienam litrui skysčio pridedama po 50 g druskos. Kailiukai mirkomi 2 paras. Alūno tirpale – 12 valandų. Raugo gaminama dešimčiai kailiukų 5 litrai. Išraugintų kailiukų poodį reikia sutepti šiuo skysčiu: į litrą verdančio vandens įdedama ketvirtadalis ūkiško muilo ir įpilama kiaulės ar žuvies taukų, 10 – 20 kubinių cm amoniako. Ištepti kailiukai išdžiovinami ir ant stalo briaunos trinami, lyginami, kol suminkštėja, pabąla. Švitriniu popieriumi nuvalomas poodis, ir kailiukai plaunami su šepečiu šiltame vandenyje, naudojamos vilnai skalbti tinkamos skalbimo priemonės. Kailiukai džiovinami ištempti ant ištemptuvo plaukais į viršų. Išdžiūvę laikomi dėžėse, saugomi nuo kandžių, graužikų, kailiagraužių.