Virškinimo sistemos veikla tiesiogiai veikia mūsų savijautą, nuotaiką ir net energijos lygį. Deja, vis dažniau susiduriame su pilvo pūtimu, rūgšties refliuksu, lėtiniu vidurių užkietėjimu ar net skausmais. Gastroenterologai sako, kad šių problemų daugeliu atvejų galima išvengti – tereikia geriau pažinti savo kūną ir keisti kasdienius įpročius.
1. Maitinkitės reguliariai ir lėtai
Pirmasis gastroenterologų patarimas – atsisėsti prie stalo ne tik tam, kad „užkąstumėte“, bet kad tikrai pavalgytumėte. Greitai suvalgytas maistas sukelia didesnę dujų kaupimosi ir skrandžio diskomforto riziką. Kiekvieną kąsnį kramtykite lėtai – tai padeda fermentams geriau suskaidyti maistą jau burnoje, taip sumažinant krūvį skrandžiui.
2. Ribokite perdirbtus ir riebius maisto produktus
Riebus, keptas ir stipriai apdorotas maistas virškinamas sunkiau. Jis ilgiau užsilaiko skrandyje, todėl gali sukelti sunkumo jausmą, rūgštingumą ar net refliuksą. Gastroenterologai rekomenduoja vengti greito maisto, gazuotų gėrimų, perdirbtų užkandžių ir rinktis natūralesnius, šviežiai paruoštus patiekalus.
3. Valgykite daugiau skaidulų
Skaidulos yra virškinimo sistemos „šluotelė“. Jos padeda žarnynui veikti reguliariai, mažina vidurių užkietėjimo riziką ir maitina gerąsias žarnyno bakterijas. Įtraukite į savo racioną daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, sėklų ir ankštinių augalų.
4. Gerkite pakankamai skysčių
Virškinimo sistema negali tinkamai funkcionuoti be skysčių. Vanduo padeda minkštinti išmatas, gerina žarnyno judrumą ir palaiko skrandžio rūgščių balansą. Suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti bent 1,5–2 litrus vandens per dieną. Kava ar saldūs gėrimai šio kiekio nepakeičia!
5. Stebėkite savo stresą
Stresas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą – jis gali sukelti skrandžio spazmus, dirgliosios žarnos sindromą ar net refliuksą. Rekomenduojama kasdien skirti laiko poilsiui: meditacijai, kvėpavimo pratimams ar tiesiog ramiam pasivaikščiojimui gamtoje. Jūsų žarnynas jums už tai padėkos!
6. Judėjimas – ne tik figūrai, bet ir žarnynui
Fizinis aktyvumas skatina žarnyno veiklą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Nebūtina sportuoti intensyviai – pakanka kasdien 30 minučių pasivaikščioti, važinėti dviračiu ar atlikti lengvus tempimo pratimus.
7. Atsargiai su antibiotikais
Nors antibiotikai gelbsti nuo bakterinių infekcijų, jie taip pat naikina naudingąsias žarnyno bakterijas. Po antibiotikų vartojimo rekomenduojama atkurti žarnyno mikroflorą vartojant probiotikus (gyvas bakterijas) ir prebiotikus (jų „maistą“) – jogurtus, kefyrą, raugintas daržoves ar specialius papildus.
8. Venkite persivalgymo
Per didelis maisto kiekis apsunkina skrandžio darbą. Maistą geriau valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau – 4–5 kartus per dieną. Vakarieniaukite bent 2–3 valandos prieš miegą, kad skrandis spėtų pailsėti naktį.
9. Stebėkite individualias reakcijas
Gastroenterologai pabrėžia, kad kiekvienas žmogus – unikalus. Kas tinka vienam, gali netikti kitam. Jei jaučiate, kad tam tikri produktai sukelia diskomfortą (pvz., pieno produktai, glitimas, ankštinės daržovės), stebėkite savo kūną, veskite mitybos dienoraštį ir esant reikalui – pasitarkite su gydytoju ar dietologu.