Pomidorų sodinimas

Šiltnamio paruošimas

Į šiltnamį daigai sodinami gegužės 1-10 d. Tai dar vėsus laikotarpis, ypač oras atvėsta naktimis, todėl patartina šiltnamį apdengti dvigubu plėvelės sluoksniu, tarp sluoksnių paliekant 2-3 cm tarpelį. Tokia danga gerai išlaiko aukštesnę temperatūrą, be to, apatinis plėvelės sluoksnis išsilaiko iki rudens. Viršutinis plėvelės sluoksnis nuimamas birželio 1-5 d.
Šiltnamyje, kuriame auginami pomidorai, turi būti įrengtos orlaidės, ne tik iš abiejų šiltnamio pusių, bet ir viršuje, nes pomidorų daigams, ypač derėjimo metu, labai svarbu geras patalpos vėdinimas. Keletą metų paeiliui auginti pomidorus tame pačiame šiltnamyje nepatartina, nes padidėja galimybė apsikrėsti ligomis. Geriausia, kai pomidorai auginami tik vieną sezoną, o kitą – agurkai. Bet dabar ir agurkai, ir pomidorai dažnai suserga ta pačia liga – šaknų puviniu.

Todėl pomidorus sodinant po agurkų, reikėtų pakeisti visą dirvožemį arba nuimti bent viršutinį 10-12 cm sluoksnį, kuris yra užkrėstas mikrobais. Po to dirvožemį reikia palaistyti 100 °C temperatūros vario sulfato tirpalu (1 šaukštas – 10 l vandens).

Auginant agurkus ir pomidorus viename šiltnamyje, šiltnamį reikia pertverti plėvele. Tačiau geriausia, kai agurkai ir pomidorai auginami atskiruose šiltnamiuose, nes pomidorams reikalingas didesnis vėdinimas, mažesnis oro drėgnumas ir žemesnė oro temperatūra. Šiltnamis visą dieną turi būti apšviestas saulės spindulių, nes dėl medžių ir krūmų šešėlio gali būti mažesnis derlius.

Lysvių paruošimas ir pomidorų daigų sodinimas

Lysvės daromos išilgai šiltnamio, jų skaičius priklauso nuo šiltnamio pločio . Lysvės sukasamos likus 5-10 dienų iki daigų sodinimo. Lysvių aukštis – 35-40 cm, plotis – 60-80 cm, tarpas tarp lysvių – 60-70 cm. Į priemolingą arba molingą dirvožemį 1-am m2 papildomai pridedama po 1 kibirą durpių, medžio pjuvenų ir puvenų. Jeigu lysvės paruošiamos iš durpių, tai papildomai dedama po 1 kibirą perpuvusio mėšlo, velėninio dirvožemio, pjuvenų arba smulkių drožlių ir pusė kibiro stambiagrūdžio smėlio. Be to, dar dedama po 3 šaukštus dvigubo granuliuoto superfosfato, po 1 šaukštą kalio sulfato ir kalimago (kalio-magnio koncentrato), 1 šaukštelį karbamido arba natrio salietros.

Dirvožemio rūgštingumui sumažinti įberiama 3 stiklinės pelenų arba 2 stiklinės dolomitmilčių. Po to lysvė sukasama. Paruoštos lysvės palaistomos 80-90 °C srutų skiediniu (1l srutų – 10 l vandens) po 1-1,5 1 į vieną duobutę. Neperaugę 25-35 cm daigai sodinami vertikaliai, dirvožemiu užberiamas tik iš puodelio išimtas žemės grumstas, kuriame yra augalo šaknys.

Jeigu daigai peraugę, jų nereikia sodinti kuo giliau. Dirvožemiu užbertas stiebas išleis papildomas šakneles, augalas lėčiau augs, gali nukristi pirmosios žiedinės kekės žiedai. Peraugusius daigus patartina sodinti taip: iškasama 12 cm gylio duobutė, joje – kita, puodelio aukščio duobutė. Palaistomą šiltu vandeniu. Į antrą duobutę įstatomas dirvožemio puodelis su daigu ir užberiamas žemėmis. Pirmoji duobutė paliekama atvira. Po 12-15 dienų, kai daigas prigis, dirvožemiu užberiama ir pirmoji duobutė. Taip pasodinto daigo pirmoji žiedinė kekė bus arčiau lysvės paviršiaus, vėliau padidės žiedų ir vaisių kiekis.

Hibridai ir aukštaūgiai augalai sodinami lysvės viduryje viena eile arba šachmatine tvarka 60 cm atstumu vienas nuo kito. Daigus pasodinus, nelaistoma 12-15 dienų – jie neištįsta, gerai vystosi šaknų sistema. Praėjus 10-12 dienų po pasodinimo daigai pririšami prie vielos, ištemptos virš lysvės 1,8-2 m aukštyje. Geriausiai pririšti polietileniniu špagatu, nes pririšus medžiagine virvele pradeda pūti stiebai. Po to augalo stiebas apvyniojamas apie špagatą.

Augalų formavimas

Paliekamas vienas stiebas su 7-8 žiedinėmis kekėmis. Galima palikti tik vieną apatinį ūglį su viena žiedine keke, o
kitus ūglius iš lapų pažastėlių nuskinti, kai jos išaugs iki 8 cm. Tai geriausia daryti ryte, kai ūglius lengva nulaužti. Saugant augalus nuo virusinių ligų ūgliai laužiami į šoną – taip, kad ant rankų nepatektų augalų sulčių, nes rankomis galima pernešti infekciją sveikiems augalams. Prie stiebo turi likti 2-3 cm ūglio dalis.

Apdulkinimas

Žiedai apdulkinami šiltą saulėtą dieną – lengvai papurtomos žiedinės kekės. Kad žiedadulkės įsitvirtintų piestelės purkoje, po apdulkinimo žemę reikia palaistyti arba žiedus purkšti vandeniu mažu purkštuvėliu.

Laistymas

Augalus palaisčius, po dviejų valandų reikia atidaryti šiltnamio orlaidės ir duris, kad sumažėtų oro drėgnumas. Šiltnamį būtina vėdinti – ypač augalams žydint. Atidaromos ir viršutinės orlaidės, kad ant plėvelės nesusirinktų vandens lašelių. Jeigu šiltnamyje drėgna, pomidorų vaisiuose susidaro mažiau sausųjų medžiagų ir cukraus, jie tampa rūgštūs ir vandeningi, mažiau mėsingi. Todėl laistyti reikia taip, kad išaugtų geras derlius ir geros kokybės vaisiai.

Pomidorai nemėgsta ilgalaikio oro vėsumo ir drėgnumo – nukrenta žiedai ir vaisių užuomazgos. Iki žydėjimo augalai laistomi kas 5-6 dienas po 4-5 l/m2, žydint ir mezgant vaisius – po 10-15 l/m2. Vanduo turi būti 22-25 °C temperatūros.

Tręšimas

Vegetacijos metu reikia tręšti 3-4 kartus:

  • Pirmą kartą tręšiama praėjus 20 dienų nuo daigų pasodinimo. 10-iai l vandens imamas 1 šaukštas nitrofoskos, 2 šaukštai sudėtinių trąšų. Vienam daigui pilamas 1 litras tirpalo.
  • Antrą kartą tręšiama praėjus 10 dienų po pirmojo tręšimo. 10-iai litrų vandens -1 šaukštas superfosfato, 1 šaukštelis kalio salietros arba kalio sulfato – 5 l/m2.
  • Trečią kartą tręšiama praėjus 12 dienų po antrojo tręšimo. 10-iai litrų vandens pilamas 11 skystų srutų arba vištų mėšlo, arba 1 šaukštas kalio humato, 6-8 l/m2. Tuo pačiu tirpalu tręšiama dar 2 kartus po 10-ties dienų pertraukos.

Žydint antrai ir trečiai žiedinei kekei augalai purškiami boro rūgšties tirpalu (10-iai l vandens – 1 šaukštelis boro rūgšties).

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: