Ligą platina bakterijos. Ligos požymiai: nuvysta lapai, stiebai, perpjautame gumbe matomos gelsvos spalvos užkrėstos vietos, kurios vėliau sudaro ištisinį puvėsių žiedą. Gelsva spalva papilkėja, gumbų minkštimas patamsėja. Ši liga greitai plinta bulves kasant lietingą dieną. Apsaugos priemonės. Būtina sodinti sveikus, sudaigintus gumbus, sergančius kerus išrauti, o jų augimo vietą dezinfekuoti vario sulfato tirpalu (100 g […]
Virusinės ligos: susisukę ir raukšlėti gelsvai žali lapai, augalai lėčiau auga, dažnai visiškai žūva, gumbai maži, išsigimę, jų mažai. Apsaugos priemonės. Pastebėjus pažeistus augalus, jie išraunami, sudeginami, nes virusines ligas sveikiems augalams perduoda čiulpiantys ir graužiantys vabzdžiai. Ligos plinta per augalų sultis, todėl būtina naikinti kenkėjus, ypač amarus ir kolorado vabalus. Patikimiausia priemonė – sveika
Bakterinis susirgimas, prasidedantis nuo šaknų ir apimantis apatines stiebų dalis. Ligos požymiai: nuvysta jauni bulvienojai, susisuka ir pagelsta lapai. Sergančius augalus lengva išrauti iš žemės, pažeisti stiebai supuvę, juodi. Liga pažeidžia ir gumbus, kurie dažniausiai užsikrečia nuo bulvienojų bulves kasant. Juodoji kojelė dažniausiai paplitusi drėgnose, šaltose dirvose, dažnai lyjant, esant žemoms temperatūroms. Apsaugos priemonės. Nukastų
Ant gumbų atsiranda iškilios opelės. Laikant žiemą jos greitai išplinta po visą gumbą ir pažeidžia akis. Tokie gumbai netinka sodinti, nes neišleidžia diegų. Jeigu iš kai kurių akių ir išauga diegai, jie būna silpni ir menkai dera. Apsaugos priemonės. Sodinant bulves dirvos negalima tręšti šviežiu karvių mėšlu. Pavasarį tręšiama perpuvusiu mėšlu. Jeigu sodinant bulves buvo
Kolorado vabalas – pavojingiausias kenkėjas. Vabalai ir jų lervos labai rajus, jie gali sunaikinti visą kero žaliąją masę. Vabalai žiemoja dirvoje 50-80 cm gylyje, o pavasarį, kai dirva įšyla, jie išlenda į paviršių. Apsaugos priemonės. Vabalų ir lervų rinkimas, kiaušinėlių naikinimas. Purškiama tokiu tirpalu; į 10 l vandens dedama 0,5 kg smulkiai supjaustytų pelynų stiebų
Morkinė musė – pavojingiausias morkų kenkėjas. Ji deda kiaušinėlius į dirvą, greta augalų, po 7-8 dienų išsirita lervos, darančios didelę žalą ir pavasarį, ir vasarą. Musės lervos prasiskverbia į šakniavaisius, padaro landas, morkos supūva, lapai tampa rausvai rudi, nudžiūsta. Apsaugos priemonės. Svarbu morkas netankiai pasėti, tuomet nereikės retinti, nes stiprus morkų kvapas, sklindantis retinant, privilioja
Pažeidžia kopūstus gūžių susidarymo metu. Lapai ir gūžės pagelsta, tampa gleivėti, turi nemalonų puvėsių kvapą. Nesubrendę gūžės nukrenta nuo kopūstkočio. Apsaugos priemonės. Būtina tinkamai prižiūrėti kopūstus – laistyti, ravėti, naikinti kopūstines muses ir kitus vabzdžius, kurie platina puvimo bakterijas. Kopūstai laistomi kalio permanganato tirpalu ir apibarstomi pelenais.
Kopūstai dažnai suserga šia liga. Ligos požymiai: ant kopūstų šaknų atsiranda pūslėti išsipūtimai. Sergantys augalai pagelsta ir žūva. Dažniausiai šia liga suserga kopūstai auginami rūgščiose, drėgnose dirvose. Apsaugos priemonės. Dirvožemio kalkinimas (200 g šviežiai gesintų kalkių į 1 m2 3-4 kartus per metus). Aptikus šią ligą, kopūstai toje pačioje vietoje neauginami 5 metus. Jeigu gumbas
