Mikrolepija (Microlepia speluncae) Iš 45 žinomų šios šeimos rūšių kambaryje auginama vien Microlepia speluncae. Jos lapai šviesžaliai, minkšti, šiek tiek plaukuoti. Šakniastiebis kaip ir davalijos irgi plaukuotas. Lapai labai vešlūs ir dideli, todėl išgarina daug vandens ir reikalauja daug vietos. Šį papartį dar prieš 100 metų pirmąsyk aprašė anglų botanikas Tomas Mūras (Thomas Moore). Šeima: […]
Didymochlaena truncatula Gamtoje šis keistas ir įdomus papartis užsiaugina gal pusės metro aukščio kamieną ir stebėtinai vešlų metro ilgumo lapų kuokštą. Odiški, apvalaini lapai laikosi ant rudai raudonų stiebų. Šį augalą prižiūrėti labai lengva, jei yra sąlygos laikyti jį drėgname ore, mat sauso šildomų patalpų oro visai negali pakęsti. Šeima: Aspidiaceae, tikrapapartiniai. Tėvynė: Atogrąžos. Geriausiai
Davalija (Davallia) Iš 40 Davallia rūšių labiausiai paplitusios Davallia bullata ir Davallia mariesii. Ir vienos, ir kitos lapai ne per tamsiausiai žali, smulkūs ir plunksniški, šiek tiek panašūs į builio. Gamtoje šis papartis auga ant medžių, todėl ir kambaryje geriausiai jausis pririštas prie kokio kamieno arba žievės gabalo itin drėgname gėlių lange. Yra dar viena
Pjautuviškasis cirtomis (Cyrtomium falcatum) Tai atsparus ir nereiklus papartis, pakenčiantis vėsias patalpas bei žiemos sodus ir visišką paunksnę. Kraštuose, kur žiemos švelnesnės, gali net žiemoti lauke, žinoma, gerai apklotas eglišakiais ir senais lapais. Jo smulkūs, dantyti, standūs lyg odiniai lapai gražiai blizga tarsi poliruoti. Labiausiai paplitusi veislė vadinasi ‘Rochfordiartum’ ir yra panaši į rapipalmę. Jos
Unksmenė (Blechnum) Tai vienas puošniausių kambarinių paparčių prašmatniomis didžiulėmis tamsiai žalių plunksniškų lapų vėduoklėmis, ilgainiui suformuoja gal metro ilgio, dažniausiai įkypai augantį įspūdingą šakniastiebį. Iš kambary auginamų labiausiai paplitusi yra Blechnum gibbum rūšis. Daugiau šilumos ir itin drėgno oro reikia Blechnum brasiliense (jauni lapai būna rudai raudonos spalvos) ir Blechnum moorei. Šeima: Blechnaceae, unksmeniniai. Tėvynė:
Lizdinė kalnarūtė (Aspleinium nidus) Šis senųjų Žemės miškų papartis tarpdamas natūraliai gamtoje užaugina beveik metro ilgumo plačius šviesžalius lapus su tamsia gysla per vidurį. Labiausiai jam patinka šilta ir drėgna aplinka, nors kai kurios kambarinės veislės, ypač Asplenium nidus ‘Fimbriatur’ (‘Garbanius’), stebėtinai gerai pakelia sausą šildomų patalpų orą. Lizdinė kalnarūtė, panašiai kaip bromelija, auga ir
Arachniodes Šis krūmu augantis papartis turi stangrius tarytum odinius lapus. Ant vieno stiebo būna po dvi ir net po tris jų plunksnas, kurios kartais užauga net 70 cm ilgio. Šis papartis veša ant kitų augalų, dažniausiai ant medžių kamienų. Jo šakniastiebis yra storas, šliaužiantis, pasidengęs ilgais, raudonai rudais žvynais. Labiausiai paplitusios šios genties rūšys yra
Adijantas (Adiantum) Visos 200 Adiantum rūšių nepakenčia nei sauso šildomų patalpų oro, nei skersvėjų, tad kambaryje auginamos tiktai nedaugelis. Labiausiai paplitusios yra Adiantum raddianum ir jo veislės ‘Decorum’ (“Puošnusis’), ‘Fragrantissimum’ (‘Kvapniausiasis’) arba ‘Fritz Luth’ (“Fricas Lutas’) bei Adiantum tenerum, kurio veislės ‘Scutum Roseum’ (‘Rožinis skydas’) lapai smulkūs ir rožinės spalvos. Adijantui charakteringi ploni ir standūs
