Žilė, cinerarija (Senecio cruentus)
Iš 2000 – 3000 graižažiedžių šeimos rūšių žilės yra didžiausia ir margiausia gentis. Kambaryje daugiausiai auginamos kultūrinės veislės. Jų galima nusipirkti pavasarį.
Peržydėjusios išmetamos, nes toliau auginti neverta. Vokiškasis pavadinimas “pelenų gėlė” (Aschenblume) siejamas su pilkai žalia lapų apatine puse, o liaudyje paplitęs pavadinimas “glindė” rodo, kad šią gėlę labai mėgsta amarai.
Žydėjimo laikas: Kovas ir balandis.
Šeima: Compositae, graižažiedžiai.
Tėvynė: Drėgni ir vėsūs Kanarų salų kalnų miškai. Parduodamos tik kultūrinės veislės.
Geriausiai auga: Šviesioje, gerai vėdinamoje, ne per šilčiausioje (16-18°C) vietoje. Be to, šių augalų nereikia statyti labai arti vieno šalia kito!
Laistymas, tręšimas: Lieti gausiai. Mėgsta drėgną orą, tad šildomose patalpose jį reikia drėkinti — tuomet cinerarija ilgiau žydi, ją ne taip puola amarai. Tręšti tik tuomet, jei ketinate augalą pasidauginti: nuo lapkričio iki sausio — kas 14 dienų, kitais mėnesiais — kartą per savaitę.
Kiti priežiūros ypatumai: Persodinti nereikia, nes augalas perkamas tik žydintis ir tik dėl žiedų.
Dauginimas: Sėklomis liepos – rugpjūčio mėnesį. Jauni augalai žiemą laikomi šviesioje ir vėsioje vietoje (9-12°C).
Kenkėjai, ligos: Ypač puola amarai, todėl visuomet pravartu į gėliapuodžius su cinerarijomis prismaigstyti insekticidų lazdelių.
Patarimas: Botanikos soduose, dažniausiai kaktusų ir sukulentų skyriuose, būna daugybė Senecio genties rūšių. Įsižiūrėkite į jas.
Stebėtina, kokia daugialypė ši gentis ir kaip mažai daugelis jos rūšių panašios į žilę. Kaip tik tenai pamatysite, kaip du augalai iš visiškai skirtingų šeimų rutuliojasi, regis, visiškai ta pačia linkme: Senecio stapeliiformis be galo panaši į kai kurias stapelijas. Tačiau šios šeimos skiriasi žiedais. Senecio žiedai oranžiniai, būdingi graižažiedžiams, o stapelijų, priešingai, būdingi jų rūšiai — unguriu kvepiantys, žvaigždiški žiedai.
Kitas tokios vienodos raidos pavyzdys (botanikai šį reiškinį vadina konvergencija) — tai Senecio macroglossus, kuri nuo mūsų gebenės (Hedera) skiriasi tik storesniais lapais. Kaip ir tikrosios gebenės, jos būna ir baltmargės.