Čia rasite visa reikalinga informacija apie daržovių auginima ir jų priežiūra.
Romėnu salota Ši salota su ilgais, iš dalies gūžę sudalančiais lapais neaugina žiedynkočių, todėl ją tinka auginti vasarą. Senesnėms veislėms galima padėti formuoti gūžes, jas surišant. Iš čia kilęs vokiškas salotų pavadinimas “rišamoji salota” (vok. Bindesalai). Šios salotos vartojamos ir virtos. Poreikiai Kaip ir kitų salotų. Auginimas Sėti į dirvą nuo kovo vidurio, atstumas tarp eilių 35 cm. Vėliau išretinti iki 30 […]
Ši ankstyvoji salota pranašesnė už aukščiau aprašytąją tuo, kad lapus galima skinti ilgesnį laiką. Poreikiai Vietos ir maistingųjų medžiagų poreikiai tokie pat, kaip kitų salotų. Auginimas Sėti eilėmis (atstumas tarp eilių 30 cm), vėliau išretinti 30 cm atstumu tarp augalų. Sėjama nuo kovo pabaigos iki liepos galo tiesiai į dina. Derlius Augimo laikas – 5-6 savaitės, pirmuosius lapus galima skinti ir anksčiau.
Lapinė (pjaunamoji) salota Ši salotų veislė nesuka gūžių, jų lapai auga stačiai. Daugiausia jas tinka auginti kaip ankstyvąsias daržoves. Poreikiai Kaip ir kitų salotų, tačiau pakenčia ir pavėsį. Auginimas Sėjama nuo kovo mėnesio kas savaitę, tiesiai į dirvą; atstumas tarp eilių – 15 cm. Daigus būtina išretinti. Vasarą šios salotos sparčiai užaugina žiedynkotį. Jas galima sėti ir rugsėjo mėnesį, tačiau vegetacijos eiga priklauso nuo
Gūžinės salotos Jos panašios į paprastąsias gūžinės salotas, tik suka didesnes ir tvirtesnes gūžes, be to, jų lapai yra šiek tiek kietesni, todėl vokiškai jos ir vadinamos “Eissalat” (ledinės salotos) arba “Krachsalat” (traškiosios salotos). Poreikiai Tokie pat kaip ir gūžinių salotų. Auginimas Kadangi šioms salotoms nesvarbu dienos trukmė ir jos nėra labai linkusios žydėti, nepriklausomai nuo veislės sėjamos ar sodinamos tiesiai į dirvą
Gūžinės sėjamosios salotos (Lactuca sativa var. capitata) Šias tradicines salotas galima auginti nuo pavasario iki rudens, tačiau būtina teisingai pasirinkti veisle, nes ankstyvosios arba rudeninės veislės greit išaugina žiedynstiebius, t.y.. pradeda žydėti. Poreikiai Gūžinės salotos veši visuose geruose, puveninguose, laidžiuose, bet nerūgščiuose dirvožemiuose, saulėtose vietose; pavėsyje salotos blogai formuoja gūžes. Dėl trumpo vegetacijos periodo jos saikingai naudoja maisto medžiagas. Paprastai gūžinės salotas pakanka patręšti
Avietės dauginamos šakninėmis atžalomis. Sodinamos rudenį arba pavasarį. Iškasamas 40 cm gylio ir 40 cm pločio griovelis (ilgis gali būti bet koks). Derlingas žemės sluoksnis sumaišomas su perpuvusiumėšlu arba durpių-mėšlo kompostu, suberiamas į griovelį po 1-1,5 kibiro į 1 m2. Į priemolingas ir molingas dirvas beriama stambiagrūdžio smėlio, mineralinių trąšų, 1-2 stiklinės pelenų arba 1 stiklinė dolomitmilčių, 2-3
Serbentų sodinimas Juodieji serbentai gerai auga saulėtose vietose, drėgnose, bet ne-rūgščiose dirvose. Sodinami vienamečiai arba dvimečiai sodinukai 1,5-2 m atstumu vienas nuo kito rugsėjo mėn. arba balandžio mėn. pabaigoje, dar neiš-siskleidus lapams. Kad augalai geriau apsidulkintų, patartina sodinti kelių veislių krūmus. Iškasama 60×60 cm duobė. Kasant priemolinga žemė supilama atskirai, o sunkus glėjinis sluoksnis pašalinamas.
Uogos renkamos tik ryte, skinamos su vaiskočiu ir žiedo taurele, nepažeidžiant minkštimo. Nuskintos uogos iškart dedamos į šaldytuvą ir laikomos 1-2 val. 2-3 °C temperatūroje. Taip jos ilgiau išsilaiko.
