Ant agurkų stiebų atsiranda slidžios pilkos dėmės, ypač lapų pažastyse. Liga plinta esant vėsioms naktims, laistant šaltu vandeniu, esant labai tankiems lapams ir blogam vėdinimui.Kai augalai labai sutankėja, atsiranda daug vyriškųjų žiedų. Kiekvieno lapo pažastyje jų būna 10-15, po kelių dienų jie nuvysta ir supūsta, pažeisdami sveikus stiebus. Norit išvengti kekerinio puvinio, reikia prižiūrėti, kad […]
Agurkų rudoji dėmėtligė plinta laistant šaltu vandeniu, kai laistoma ne tik žemė, bet vanduo pilamas ir ant augalų lapų, esant žemai – 11-13 °C – temperatūrai ir pučiant skersvėjui. Ligos sukėlėjai išlieka blogai dezinfekuotame dirvožemyje ir per 6-8 dienas gali sunaikinti ir vaisius, ir augalą. Apsaugos priemonės. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams 5-6 dienas augalai nelaistomi.
Šaknų puvinys plinta dirvožemyje, kur jau buvo auginami agurkai, taip pat augalus laistant šaltu vandeniu ir labai atvėsus dirvai. Puvinys dažnai atsiranda per giliai pasodinus daigus arba juos papildomai apkaupiant. Ligos požymiai: prieš derėjimą arba derėjimo metu agurkų lapai pradeda vysti. Ypač tai pastebima po ilgai trunkančio apsiniaukusio oro. Atkasus žemę nuo augalų, galima pamatyti,
Agurkų miltligė (Erysiphe cichoracearum) Šis grybas parazituoja apie 230 skirtingų augalų rūšių, iš daržovių agurkus, arbūzus, salotas. Miltlige yra labai išplitusi, dažna agurkų liga. Lietuvoje nuo jos labiausiai nukenčia šiltnamiuose auginami agurkai. Miltlige dažniausiai serga jau derantys augalai, nors gali sirgti bet kurio amžiaus. Šiltnamiuose anksčiausiai suserga labiau saulės apšviečiami ir turintys daugiau galimybių apvysti
Pastaruoju metu ypač paplitusi pavojinga agurkų liga – netikroji miltligė. Liga gali atsirasti bet kuriuo agurkų augimo metu, bet dažniausiai – rugpjūčio pradžioje. Dirvožemyje infekcija išsilaiko 6-7 metus. Ligos požymiai: ant lapų atsiranda daug riebių žalių dėmių, kurios per 8-10 dienų padidėja. Lapai paruduoja, lyg augalas būtų apdegęs, ir per 2-3 dienas nudžiūsta. Sodininkai dažnai
1 fjuri preparato ampulė ištirpinama 10-yje l vandens ir purškiami bulvienojai, kai pasirodo kolorado vabalų lervos.
Prieš sodinimą dirva dezinfekuojama vario tirpalais. Pirmasis būdas: 10-yje 1 vandens ištirpinti 1 šaukštą vario sulfato, vario oksichlorido, medikso arba polichromo. Šiuo tirpalu purškiama žemė prieš sukasimą – po 0,5 l/m2. Antras būdas: purškiama 1% bordo skysčiu po 0,5 l/m2.
Kaip paruošti dirvą, kad bulvės nesirgtų grybinėmis ligomis Read More »
Gumbai sudedami į pintines arba į dėžes 2-3 eilėmis akimis į viršų 2-3 cm tarpais viena nuo kitos, užberiami durpėmis arba pjuvenomis, kurios drėkinamos per visą jarovizacijos laiką. Drėgnosios jarovizaci-jos metu gumbai praranda mažiau drėgmės ir maistingų medžiagų, išauga ne tik diegai, bet ir šaknys, ši jarovizacija trunka 15-20 dienų trumpiau negu daiginant sausai.
